Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai

Komitetas pritarė

Neseniai „Kauno dienoje“ skelbtoje publikacijoje „Alkoholio procentų galvosūkis: pliusai, minusai ir absurdai“ informavome apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kurio vienas pagrindinių tikslų – gerinti verslo reguliacinę aplinką.

Kaip pranešė ELTA, Ekonomikos komitetas pritarė ministerijos iniciatyvai. Praėjusį trečiadienį vykusiame posėdyje dauguma komiteto narių pasisakė už naujoves, kuriomis siekiama pašalinti alkoholio įstatymo įgyvendinimo praktikoje išryškėjusius trūkumus.

Kaip aiškino ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė, šiuo metu mugėse, parodose ir renginiuose pagal gėrimų tipą skiriasi jų galimas stiprumas. Viceministrė teigia, jog siekiama suvienodinti sistemą, kad būtų leista parduoti visus silpnuosius alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas siekia 8,5 proc.

„Dabar mes turime sistemą, pagal kurią alui taikoma 7,5 proc., o kai kurioms sidro rūšims iki 8,5 proc. riba. Mes viską suvienodiname iki 8,5 proc.“, – per komiteto posėdį teigė I. Valeškaitė.

Anot jos, sąlygos būtų suvienodintos ir vidutinio stiprumo gėrimams, kuriems būtų nustatytas 15 laipsnių apribojimas. Tokius gėrimus, jos teigimu, taip pat būtų leista pardavinėti mugėse ir masiniuose renginiuose. Į šią kategoriją įeitų vynas, putojantis vynas, midus, likeriai ir silpnieji alkoholiniai kokteiliai“, – aiškino ELTA cituojama I. Valeškaitė.

Abejotinas pasiūlymas

Pasak viceministrės, Alkoholio kontrolės įstatymo projekto naujovės, kurioms pritarė komiteto nariai, panaikins su teisės aktais nesuderinamas nuostatas.

(...) Dėl įstatyme esančių nelogiškumų, festivalio metu alumi gaivintis buvo galima, o rafinuotesniu gėrimu – vynu – draudžiama. Tikiuosi, kad su panašiomis keistenybėmis Lietuvoje daugiau niekam neteks susidurti.

 

Ekonomikos komiteto posėdyje nesutarimų iškilo dėl parlamentaro Gintauto Palucko siūlymo, kad renginiuose būtų galima parduoti tik natūralios fermentacijos gėrimus, tokius kaip alus ar vynas, bet ne tarose parduodamus kokteilius. Visgi buvo pritarta originaliam siūlymo variantui.

„Kauno dienai“ komentuodama G. Palucko pasiūlymą, I. Valeškaitė atkreipė dėmesį į toksikologų ne kartą pateiktas išvadas, kad fermentacijos būdas neturi įtakos alkoholio kokybės rodikliams, nes distiliuotas etilo alkoholis turi tokį patį poveikį organizmui kaip ir natūralios fermentacijos alkoholis, kuris taip pat gali būti išgautas iš skirtingos kokybės produktų.

BNS cituojamas koncertų, renginių, muzikos projektų organizatorius Martynas Tyla pabrėžė, kad priėmus pataisas būtų panaikinta diskriminacinė situacija, kad „turime gerti tai, ką turime gerti“.

„Tada, kai reikia gerti tik alų ar sidrą, turime problemą. Tai nepriimtina“, – tvirtino jis.

Jei pataisos būtų priimtos, mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose būtų galima prekiauti iki 15 laipsnių stiprumo alkoholiu, reklama nebūtų laikoma informacija apie maisto ir alkoholio derinimo rinkinius, apdovanojimus, gamybos technologijas, tradicijas.

Būta ir kuriozų

Alkoholio kontrolės įstatymo projekto dar laukia svarstymas Seime, o tada maždaug tris mėnesius teks laukti, kol pataisos bus notifikuotos Briuselyje.

Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius „Kauno dienai“ sakė beveik neabejojantis, kad Seime įstatymo pakeitimams bus pritarta ir po notifikacijos Briuselyje Lietuvoje jau bus galima išvengti keisčiausių nesusipratimų, į kuriuos įveldavo Alkoholio kontrolės įstatyme esantys kurioziški prieštaravimai.

„Viena iš tokių kuriozinių situacijų nuolat apkartindavo bene garsiausio Kauno renginio, miesto identiteto simboliu jau seniai tapusio festivalio „Kaunas Jazz“ rengėjų ir dalyvių kasdienybę, nes dėl įstatyme esančių nelogiškumų, festivalio metu alumi gaivintis buvo galima, o rafinuotesniu gėrimu – vynu – draudžiama. Tikiuosi, kad su panašiomis keistenybėmis Lietuvoje daugiau niekam neteks susidurti“, – vylėsi Ekonomikos komiteto pirmininkas.