- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministerija sako, kad įvesti abonentinius ar kitus mokesčius nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai, tačiau gyventojams sąskaitos bus didesnės, tad teks elektrą taupyti, praneša LNK.
„Čia kaip pavyzdį būtų galima pavaizduoti su bankinėmis kortelėmis, mokame po kelis eurus per mėnesį ir turime paslaugą, kurią suteikia finansinė komercinė institucija. Kitas dalykas yra tiesiog noras gerinti klientų aptarnavimą, paslaugą klientui teikti. Ne vien elektros tiekimą, bet ir žiūrėti visas technologijas, kurias įgalina besikeičianti rinka. Netrukus turėsime sprendimą pasiūlyti klientams, kuris leis elektros energiją kaupti, pirkti ir parduoti pagal tai, kokios biržoje formuojasi kainos. Visa tai reikalauja ir papildomų investicijų. Per tuos keturis veiklos metus matėme ne vienerius metus aukštos infliacijos. Natūralu, kad aktualu turėti ir sąžiningą darbo užmokestį, ir toliau investuoti į IT perspektyvą, klientų aptarnavimo gerinimą“, – sakė „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
Daugiau apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su buvusiu kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininku Vidmantu Jankausku.
– Ar tai yra pirmoji kregždė, kuri taip pasielgė ar ir kiti nepriklausomi elektros energijos tiekėjai paseks jos pavyzdžiu?
– Gali būti, kad paseks. Nes jeigu kažkas sugalvojo ir jiems naudinga, tai kodėl kitiems nepasinaudoti? Yra konkurencija tarp tiekėjų. Jeigu vienas bus gudresnis, kiti nenorės likti kvailio vietoje, kažką darys panašaus. Aišku, ne visiems gal bus vienodos sąlygos. „Ignitis“, pavyzdžiui, turi labai didelę dalį rinkos ir galbūt jis gali ką nors pasiūlyti kitaip. Mes ir matom, kad paprastai siūlo šiek tiek aukštesnius tarifus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip galėtų keistis abonentinis mokestis? Kol kas mes kalbame apie 2 eurus, bet jūs minite ir kitus tiekėjus, tą patį „Ignitį“. Kaip tie tiekėjai galėtų pasielgt ir tas pats tiekėjas, kuris dabar yra įvedęs 2 eurų abonentinį mokestį?
– Net nežinau, ką pasakyti. Nes galvoju, tegu pasiaiškina dabar tas tiekėjas, kuris įvedė tą mokestį, koks argumentas.
– Sako, kad konkurencija.
– Konkurencija. Paprastai, galimi tie abonentiniai mokesčiai tokie, galima pastovioji ir kintamoji dalis. Tai neprieštarauja tvarkai. Su pastoviąja dalim apsimoka tiems, kurie daug suvartoja. Nes kai būna ta pastovioji dalis, tai kintamoji mažesnė. Tai jeigu vartotojas rinktųsi, tai kuris suvartoja kokius 150 kWh per mėnesį, toks variantas jam nelabai patiktų ir, manau, jis gali nutraukti sutartį ir eiti pas kitą tiekėją.
– Ta liberalizacija įnešė nemažai chaoso ir jeigu žmonės dabar bėgs pas vieną, pas kitą tiekėją… To ir buvo gal siekiama, kad įvestume konkurenciją. Bet ar ne per daug čia chaoso?
Žodžiu, turėjom daug problemų ir jos nesibaigia.
– Chaoso tikrai per daug. Nors šiaip, kaip vertina Briuselyje paprastai, kurioj šaly yra geriausiai veikianti rinka, tai ten, kur kuo daugiau pakeiti tiekėjų. Jeigu tik 10 proc. pakeitė tiekėjų, tai nelabai gerai, bet jeigu jau koks 30 proc. pakeitė tiekėją, tai liberalizacija veikia. Tai taip formaliai žiūrint neblogai. Bet kai tiekėjas kažkoks ateina ir jis kažkoks visiškai beviltiškas, jis prapuola, daug vartotojų nežino, ką daryti, žiūri į garantinį, žiūri, kad jo negalima nutraukt… Aišku, čia keli buvo blogi dalykai. Liberalizacija įvyko labai blogu laiku, kada kainos buvo labai aukštos. Paskui buvo sugalvota, kad reikia per trumpą laiką padaryti ir daug kas buvo pasimetę. Žodžiu, turėjom daug problemų ir jos nesibaigia. Nes dabar einant prie šito abonentinio, abonentinis gali būti, bet jis gali būti kaip pasiūlymas. Aš galiu gaut pasiūlymą, aš pagalvosiu, pasiskaičiuosiu. Jeigu jūs prašot daugiau, tai arba aš sutinku, jeigu nesutinku, atsiprašau.
– Kai kurie žmonės jaučiasi apgauti, sako, kad jie tapo situacijos įkaitais.
– Tai įkaitais netapo, nes gali pabėgti, kaip aš ir sakiau. Jums nepatinka, jūs galit eiti pas kitą, jūs galit su tuo pačiu tiekėju kalbėtis. Sakau, aš nesulaukiau argumentų. Aš pasižiūrėjau, ką siūlo tas tiekėjas, tai tarp jo naujienų nebuvo to pasiūlymo. Tai turim dar tą komunikacijos problemą. Tiek Energetikos ministerija ne visada gerai komunikuoja, tiek galbūt ir reguliuotojas atsilieka, ir patys tiekėjai, kurie turi būt aktyvūs. Kas svarbiausia, tai turėtų būti teisė pasirinkti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas57
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...