„4 procentai“ iniciatoriai ragina valdžią tartis dėl didesnio gynybos finansavimo

„Per 23 dienas mūsų iniciatyva surinko daugiau nei 50 tūkst. kvalifikuotų elektroninių parašų. (...) Šįryt peticija pasidalinome su atsakingomis institucijomis. Sekantis mūsų lūkestis yra kuo greičiau inicijuoti susitikimus su institucijoms ir pradėti diskusiją, kaip iniciatyva kuo greičiau galėtų būti paversta realybe“, – pirmadienį spaudos konferencijoje „4 procentai“ valdybos pirmininkas Mantas Mikuckas.

Peticiją, kuria norima paraginti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP finansavimo gynybai, pirmadienį ryte buvo pasirašę 51,6 tūkst. gyventojų.

„Tai yra tikra, pilietinė visuomeninė iniciatyva, su kuria reikia skaitytis ir kurią reikia laikyti rimta“, – žurnalistams teigė M. Mikuckas.

Peticija perduodama prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, o artimiausiu metu iniciatoriai susitiks su prezidentu, Seimo ir Vyriausybės vadovais ir perduos surinktus parašus.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad verslas ragina politikus susitarti dėl „principinio strateginio sprendimo“.

„Mūsų lūkestis, kad politinės partijos – kaip jos anksčiau susitarė dėl 2 proc., kaip sutarė dėl 3 proc. – susitartų ir dėl 4 proc. be jokių išankstinių sąlygų ir eitų to tikslo link“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Romanovskis.

Anot jo, dėl konkrečių finansavimo šaltinių būtų galima diskutuoti jau susitarus, kad krašto apsaugai turi būti skiriami 4 proc. BVP.

Per 23 dienas mūsų iniciatyva surinko daugiau nei 50 tūkst. kvalifikuotų elektroninių parašų.

„Susitarkime dėl 4 procentų, peržiūrėkime nacionalinį politinių partijų susitarimą ir eikime į priekį. (...) Įsiveldami į diskusijas, prieštaravimus, ginčus, ar vienu, ar kitu procentu (turėtų būti didinami kai kurie mokesčiai gynybai – BNS), nueiname nuo esmės. Esmė yra strateginis sutarimas dėl 4 proc.“, – sakė A. Romanovskis.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters teigė, kad „4 procentų“ iniciatyva žymi istorinį momentą, kai verslas „atsistoja ir sako, kad nori didesnių mokesčių“.

Pasak jos, verslas pasiryžęs dėl gynybos mokėti didesnius mokesčius siekiant apsaugoti savo investicijas Lietuvoje, taip pat darbuotojus.

„Įspūdinga, kad („4 procentų“ iniciatyvai – BNS) susivienijo didžiausi konkurentai“, – teigė ji.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, šia iniciatyva siekiama, kad politikai patys susitartų dėl spartesnio gynybos finansavimo.

Pasak jo, šalies pramonės įmonės, be to, sutiktų mokėti didesnius mokesčius, galėtų savaitei išsiųsti darbuotojus kariniams apmokymams. Tokia inciatyva verslui, pasak jo, kainuotų apie 1,5 mlrd. eurų.

„Sutinkame savaitei, išskaidytais grafikais kiekvieną atskirą darbuotoją siųsti į atitinkamus darbuotojus – kas kariaus, kas gins tėvynę, kas dirbs užnugaryje, kas dirbs seselėmis, kas dirbs logistikoje“, – žurnalistams sakė V. Janulevičius.

„4 procentai“ kovo pabaigoje inicijavo paramos Ukrainai organizacija „Blue/Yellow“, telekomunikacijų įmonės „Telia Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Tele2“, startuoliai „Tesonet“ bei „Vinted“, „Teltonikos“ įmonių grupė, kitos žinomos Lietuvos įmonės.

„Jau matome, (...) galime pasiūlyti ir priemones, ir kaip būtų galima greitai, pakankamai pigiai ir labai ženkliai padidinti Lietuvos gynybos potencialą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.

Vyriausybė kovą pasiūlė keturias gynybos finansavimo alternatyvas, dėl kurių kelias savaites diskutavo verslo ir darbuotojų atstovai, savo pasiūlymui pateikę politikams.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. BVP siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį galėtų aukoti ir gyventojai.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais.