- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Anksčiau Lietuva didžiavosi geros kokybės keliais, tačiau tie laikai – praeityje. Maždaug pusė šalies kelių duobėti, nelygūs, neatitinka keliamų reikalavimų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius sako, kad gavę skundų iš gyventojų ir atlikę tyrimus išsiaiškino, kad seni šalies keliai yra tvarkomi prastai, praneša LNK.
„Keliai yra tiesiami laikantis norminių aktų, tačiau praėjus tam tikram laikotarpiui jie reikalauja tam tikrų investicijų į kapitalinį remontą. Atlikus tam tikrus matavimus mes turime mobilią laboratoriją, kiekvienais metais pravažiuojame visus asfaltuotus kelius, kurių yra maždaug 15 600 km. ir išmatuojame, kokia yra jų būklė. Matome, kad maždaug 38–39 proc. tų visų kelių neatitinka keliamų reikalavimų, t. y. arba provėžuoti, arba defektuota danga“, – tvirtino R. Lipkevičius.
Nuo 2016-ų metų paprastiesiems ir kapitaliniams remontams buvo skiriama maždaug po 12 mln. eurų kasmet.
„Keliai nutiesti gerai, tačiau praėjus dešimčiai metų juos vėl reikia taisyti. Nuo 2016-ų metų paprastiesiems ir kapitaliniams remontams buvo skiriama maždaug po 12 mln. eurų kasmet. Praėjus 10–15 metų reikia tvarkyti gatvę, kadangi eismo intensyvumas auga, oro sąlygos irgi, matome, kokios“, – teigė R. Lipkevičius.
Dėmesys kapitaliniam kelių remontui buvo mažesnis, nes lėšos skiriamos žvyrkelių asfaltavimui.
„38 proc. kelių sudaro apie 6 tūkst. kilometrų išasfaltuotos kelių apimties. Dėmesys kapitaliniam kelių remontui buvo daug mažesnis, kadangi didelė kelių priežiūros plėtros programos lėšų dalis buvo investuojama į žvyrkelių asfaltavimą, tie magistraliniai, rajoniniai, krašto keliai buvo primiršti. Su žvyrkeliais problema ta, kad pradedant nuo 2016 metų žvyrkelių asfaltavimas pareikalavo didesnės dalies visų kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų – atskirais metais maždaug apie 45 proc. visų valstybinės reikšmės keliams skiriamų lėšų buvo nukreipiama į žvyrkelio asfaltavimą. Žvyrkelius asfaltuoti reikia, bet tą reikia daryti pagal finansines galimybes“, – sakė R. Lipkevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kelių infrastruktūroje negalima suteikti prioriteto vienai sričiai, nes svarbios yra visos.
„Negalima suteikti prioriteto vienai sričiai, nes keliuose yra daug sričių – eismo saugumas, pėsčiųjų, dviračių takai, sankryžos, atitvarai, ženklinimas, dangų tvarkymas. Kai jie nueina į antrą planą, išlenda tokios problemos, kad 38 proc. kelių yra blogos būklės“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas.
Kelių tvarkymui skiriama vis daugiau lėšų – šiais metais planuojama išleisti iki 111 mln. eurų.
Šiais metais jau skyrėme dvigubai daugiau lėšų, nei buvo skirta praėjusiais metais.
„Šiais metais jau skyrėme dvigubai daugiau lėšų, nei buvo skirta praėjusiais metais. Su ministerija sutarta, kad ta suma turėtų didėti iki 111 mln. eurų. Tą sumą turime palaipsniui pasiekti ir maždaug kiekvienais metais tą sumą numatyti ir tuos kelius tvarkyti. Nusimato gan ilgas periodas – planuojame tvarkyti iki 2035 metų. Kelio dangos yra naudojamos kiekvieną dieną. Vienus kelius sutvarkysi – atsiras kiti. Tas poreikis skirti daugiau investicijų į kelių remontus išliks“, – kalbėjo R. Lipkevičius
Asfaltas nepakelia staigių temperatūros šuolių, tad keičiantis orams tenka daug kur taisyti kelio dangą.
„Daugiausiai skundų būna žiemos laikotarpiu. Šią žiemą turėjome nemažai skundų, kad vienur ar kitur atsiranda duobės, o jos atsiranda todėl, kad paros metu tris kartus keičiasi temperatūra. Plyšius reikia laiku užtaisyti, kad vanduo negalėtų prasiskverbti gilyn į dangą. Tai yra imlus tiek finansams, tiek laikui darbas“, – komentavo R. Lipkevičius.
Kelias Vilnius–Utena tituluojamas baisiausiu Lietuvos keliu, tačiau, anot R. Lipkevičiaus, kentėti liko nebedaug.
„Šiais metais labai nuskambėjęs yra 141 Šilutės plentas, taip pat ir Vilnius–Utena, kuris yra įvardijamas pačiu baisiausiu keliu. Tam tikra Utenos kelio dalis buvo įgyvendinta, sutvarkyta iki 21 kilometro. Dabar, kadangi minėtas projektas yra įtrauktas į vyriausybės programą, yra parengtas įgyvendinimo planas, yra inicijuojami viešieji pirkimai ir jis bus tvarkomas. Dabar jau yra paskelbtas projektavimas nuo Molėtų iki Utenos. Turime ir koreguojamą techninį projektą ruožo per Uteną, turėtume rugpjūčio mėnesį startuoti. Manau, kad liepos pabaigoje startuosime su projektavimu atkarpos nuo Vilniaus iki Molėtų sankryžos. Mūsų strateginėse gairėse numatytas finansavimas tam projektui ir turime užduotį jį sutvarkyti. Tą ir darome“, – teigė R. Lipkevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vartotojų atstovas: „Perlo Energijos“ pasitraukimas nėra pats blogiausias variantas vartotojams2
Antram didžiausiam nepriklausomam elektros tiekėjui „Perlas Energija“ ketvirtadienį pranešus, kad ketina nutraukti veiklą, Vartotojų aljanso vicepirmininkas Rytis Jokubauskas sako, jog vartotojams žala būtų didesnė, jei įmonė teik...
-
Kada Taivano pažadai duos vaisių Lietuvai?7
Po Nancy Pelosi vizito Lietuvos delegacija lankėsi Taivane, kur susitiko su taivaniečiais ir aptarė klausimus susisiekimo srityje. Tačiau vėliau – griežtas atsakas iš Kinijos ir nutraukti ryšiai su Lietuva susisiekimo srityje. Ką tai...
-
D. Kreivys: Vyriausybė skirs dalines kompensacijas „Perlo Energijos“ klientams
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Vyriausybė skirs dalines kompensacijas nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlo Energijos“ klientams, pastarajai pranešus apie veiklos stabdymą. Ministras taip pat pabrėžė neigiamai vertin...
-
Gamintojai pašiurpę nuo elektros kainų: kaip parduoti dvigubai brangesnę produkciją?25
Elektros kainų rekordas verslui kelia siaubą ir jie atvirai sako, kad jei tokios kainos laikytųsi ir ateityje, jie būtų priversti kainas didinti dvigubai. Verslininkas, Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad sąskaito...
-
R. Pocius: „Perlo Energijos“ veiklos stabdymas susijęs su nenoru ieškoti alternatyvų1
Antros pagal klientų skaičių nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlo Energijos“ sprendimas stabdyti veiklą nėra susijęs su jos finansiniais rezultatais – tai susiję su bendrovės nenoru ieškoti alternatyvų, sako Valstybinės e...
-
Ūkiai raginami saugotis afrikinio kiaulių maro1
Padažnėjus afrikinio kiaulių maro atvejams, Žemės ūkio ministerija ragina dar to nepadariusius įdiegti ūkiuose biologinio saugumo priemones. Tam ministerija siūlo ir finansinę pagalbą – nuo rugsėjo 26 d. iki spalio 31 d. organizuojamas papild...
-
Ekspertas: iš pat pradžių buvo aišku, kad „Perlas Energija“ nutrauks veiklą2
Antram didžiausiam nepriklausomam elektros tiekėjui „Perlui Energijai“ pranešus, kad ketina nutraukti veiklą, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas tuo nesistebi ir sako, kad tokį įmonės sprendimą rizikų neįvertinusiai įmonei ...
-
Energetikos viceministrė: visuomeninė elektros kaina nuo kitų metų augs21
Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad rinkose augant gamtinių dujų ir elektros kainoms, nuo kitų metų sausio didės ir visuomeninė elektros kaina. Ji aktuali maždaug 400 tūkst. vartotojų – jiems visuomeninis tiekėjas „Ignitis&...
-
„Sodra“: gyventojų pajamos antrąjį ketvirtį augo lėčiau nei kainos1
Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį ir toliau augo, tačiau jos augo mažiau nei metinė infliacija, teigia „Sodra“. ...
-
Muitinė dėl sankcijų nuo pavasario nepraleido daugiau nei 3 tūkst. krovinių
Lietuvos muitininkai nuo kovo mėnesio dėl įvairių pažeidimų neleido atlikti daugiau nei 3 tūkst. importo, eksporto ir tranzito procedūrų, į šalį neįleista 1,2 tūkst. transporto priemonių su rusiškomis ir baltarusiškomis prek...