2013 baigiasi: svarbiausių Lietuvos ekonomikos įvykių dešimtukas (komentarai)

Priklausomi nuo pasaulio

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad išskirti reikėtų ne tik Lietuvos vidaus aktualijas, bet ir pasaulio ekonomikos įvykius, nes jie dažnai lemia ir tai, kas vyksta mūsų šalyje. Vienu svarbiausių pasaulio įvykių G.Nausėda laiko nesutarimus dėl JAV biudžeto. Jo teigimu, tai parodė ekonomikos trapumą.
Kalbėdamas apie Lietuvos įvykius, pašnekovas tvirtino, kad, nors metai nebuvo išskirtiniai, jų negalima laikyti nesėkmingais, nes šalies ekonomika ūgtelėjo.
"Ypač ūgtelėjo turbūt pirmą metų pusmetį dėl eksporto. Tai rodo, kad Lietuvos verslininkai puikiai išmano savo darbą ir sugeba pasiekti visai neblogų rezultatų net sudėtingomis tarptautinėmis aplinkybėmis", – sakė G.Nausėda.
Taip pat kaip vieną svarbių įvykių jis įvardijo minimalios mėnesinės algos pakėlimą ir tai, kad šis pakeitimas nesukėlė neigiamų pokyčių darbo rinkoje. "Nebuvo dėl to nei masinių atleidimų, nei nedarbo lygis dėl to labai išaugo. Atvirkščiai, jis toliau mažėjo", – aiškino pašnekovas.

Euro link

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad, nepaisant rinkimų pažadų, buvo laikytasi seno plano mažinti biudžeto deficitą ir, kaip sakė G.Nausėda, pavyko išsaugoti biudžeto discipliną. Taip pat buvo pasistūmėta euro įvedimo link, nors tai dar negarantuota.

"Matyt, viskas išsispręs pačioje metų pabaigoje, čia dar yra tam tikrų neaiškumų, bet jeigu viskas bus gerai, galima sakyti, kad 2013-ieji buvo lemiami metai, kai buvo nulemtas euro likimas arba euro įvedimas mūsų šalyje. Manau, kad tai galbūt vienas ryškesnių faktų, nors euras dar neįvestas, bet, kaip minėjau, namų darbai bus padaryti gana tinkamai", – įsitikinęs G.Nausėda.
Pašnekovas paminėjo, kad dar liko nemažai sričių, kur svarbiausi klausimai tebėra neatsakyti. Jis išskyrė energetikos sektorių. G.Nausėda teigė, kad kai kurie projektai juda į priekį, o kai kurių likimas, kaip ir anksčiau, yra miglotas. Nežinia, kam skirsime didžiausias pastangas, kaip 2020-aisiais atrodys Lietuvos energetikos sektorius.

"Čia mes neturime atsakymų. Kaip ir šiandien dar niekas turbūt negalėtų pasakyti, kaip atrodys mokesčių sistema, sakykime, dvejų trejų metų perspektyvoje. Tai irgi gana neaiškus reikalas. Ir tai laikyčiau minusu. Ypač verslininkams, kurie planuoja savo veiklą ne pusei metų, o trejiems, penkeriems ar dešimčiai", – sakė G.Nausėda.

Pirmininkavimo sėkmė

"Swedbank" ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ekonomikos įvykių nereiktų vertinti, neatsižvelgiant į pasaulio įvykius. Kaip svarbesnius jis paminėjo Sirijos pilietinį karą, didžiųjų centrinių bankų vykdomą agresyvią skatinimo politiką, JAV balansavimą ties valstybės bankroto riba ir kitus.
Lietuvoje vienas svarbiausių ekonomikos įvykių, N.Mačiulio nuomone, buvo Rusijos embargas Lietuvoje pagamintiems pieno produktams ir sugriežtinta transporto priemonių patikra pasienyje.

"Chevron" pasitraukimas taip pat yra labai svarbus įvykis. Ne tik dėl to, kad Lietuvos galimybės išžvalgyti po žeme esančius gamtos išteklius bei juos išgauti atidedamos neribotam laikui, bet ir dėl to, kad užsienio investuotojams buvo nusiųstas neigiamas signalas apie Lietuvos politinės aplinkos stabilumą ir prognozuojamumą", – sakė pašnekovas.
N.Mačiulis mano, kad svarbus įvykis yra ir Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Anot jo, nors tai – politinis įvykis, dėl jo Lietuvoje apsilankė apie 30 tūkst. svečių, o tai ne tik paskatino Lietuvos ekonomiką, bet ir gali turėti teigiamą ilgalaikį poveikį, ypač jei sugebėjome palikti teigiamą įspūdį.

Mokesčių pakeitimų ekonomistas nelaiko esminiais ar turinčiais labai didelę reikšmę Lietuvos ekonomikai. "Tai buvo labiau kosmetiniai pakeitimai", – teigė jis. Ekonomistas pridūrė, kad šie pakeitimai buvo nukreipti tinkama linkme: šiek tiek sumažėjo darbo jėgos apmokestinimas, o mokestinė našta tapo truputį tolygesnė. Pašnekovo manymu, tai nors maži, bet geri žingsniai į reikiamą pusę.

Pažadų neištesėjo

Ekonomistė Rūta Vainienė apgailestavo, kad šiais metais ryškių ekonomikos įvykių vis dėlto nebuvo. "Iš tikrųjų turbūt žmonėms pats didžiausias įvykis buvo pasirinkimas, kokia forma kaupti senatvei. Ar rinktis pirmą pakopą, ar ir antrą pakopą, dar kokius nors kitus sprendimus?" – sakė ji ir akcentavo, kad šiai naujovei įtaką padarė ne ši Vyriausybė.

"Ši Vyriausybė iš tikrųjų ką padarė, tai pakėlė minimalią algą. Žmonėms, kurie anksčiau gaudavo minimalią algą, tas pakėlimas atrodo kaip labai didelis pliusas. Gal tas pakėlimas nėra labai reikšmingas, nepadvigubino pajamų, – teigė pašnekovė, – bet, bendrai ekonomiškai žiūrint, tas pakėlimas yra naštos užkrovimas verslui. Nors, nepaisant visų valdžios pastangų, verslas atsigauna ir ekonomika auga. Didžiąja dalimi, žinoma, tai priklauso nuo pasaulinės ekonomikos situacijos."

R.Vainienė taip pat akcentavo, kad į valdžią atėję socialdemokratai vis dėlto neištesėjo ir kol kas neįvykdė per rinkimų agitaciją skelbtų pažadų.
"Socialdemokratai atėjo su labai ryškiomis deklaracijomis. Progresiniai pajamų mokesčiai, (ačiū Dievui, neįvyko), sveikatos apsaugos reformos, sumanytos Vytenio Povilo Andriukaičio. Ten daug jų", – prisiminė R.Vainienė ir pridėjo, kad vis dėlto gerai, jog ne viskas įgyvendinta. Esą, turėdama daugiau laiko, valdžia galbūt suvoks, kad kai kurie planuojami priimti pakeitimai yra pražūtingi.

Pokyčius prekybos pasaulyje – parduotuvių "Ikea" ir "H&M" atidarymą – pašnekovė vertina teigiamai. Ji tikino, kad atėjęs naujas paslaugų tiekėjas ar prekių pardavėjas, kuris gali pirkėjui pasiūlyti geresnes sąlygas, visada sukuria didesnę konkurenciją. Naujų bendrovių atėjimas keičia vartojimo kultūrą, todėl keistis yra priversti ir kiti panašias prekes ar paslaugas siūlantys tinklai.