Į šalies ekonomikos ir verslo istoriją 2009-ieji bus įrašyti kaip nesėkmingos mokesčių reformos, įmonių bankrotų, didėjančio nedarbo metai. Vis dėlto sunkmečiu būta ir teigiamų pokyčių.

Užgulė mokesčių našta

Padidinti, bet nesurenkami mokesčiai, sumažinti atlyginimai, smukusios kainos ir sumenkusi apyvarta, nutrūkęs kreditavimas, bankroto išretintos net ir verslo lyderių gretos. Tokiais įvykiais dar ilgai bus apibūdinami šie besibaigiantys metai, tapę tikru išbandymu visam šalies ūkiui. Pirmas kitų metų pusmetis, regis, nebus lengvesnis nei įmonėms, nei gyventojams.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas tarp svarbiausių šių metų įvykių pirmiausia paminėjo valdžios sprendimus, kurie labiausiai pakoregavo ekonominę aplinką. Tai – padidinti netiesioginių mokesčių (pridėtinės vertės (PVM), pelno, akcizas) ir sumažėję tiesioginių mokesčių (gyventojų pajamų) tarifai. Ne mažiau reikšmingu jis pavadino ir skandalingosios bendrovės "Leo LT" likvidavimą bei Lietuvos Vyriausybės pasirašytą investicijų sutartį su vienu didžiausių pasaulio bankų "Barclays", kurio įsteigtas informacinių technologijų centras sostinėje oficialiai turėtų būti atidarytas kitų metų vasarį.

Dar vienas įsimintinas įvykis – metų pradžioje nacionalinę skrydžių bendrovę "flyLAL" pakirtęs bankrotas, po kurio prireikė beveik metų, kad būtų atnaujinti skrydžiai iš Vilniaus į pagrindinius Europos miestus. N.Udrėno nuomone, ne mažiau svarbus buvo Baltarusijos prezidento vizitas Lietuvoje ir dėl to atsivėrusi galimybė skatinti ekonominį bendradarbiavimą su Klaipėdos jūrų uostu.

Verslo sąlygos pablogėjo

Paskubomis vykdytą vadinamąją naktinę mokesčių reformą, kaip vieną esminių šių metų įvykių, akcentavo ir Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė.

"Mokesčių reforma galbūt padėjo surinkti šiek tiek daugiau PVM, nei būtų buvę surinkta jo nepadidinus, tačiau bendrai apmokestinimas padidėjo, ir tai pablogino verslo sąlygas, sumažino laisvų pinigų kiekį, paskatino dalį įmonių trauktis į šešėlį", – neigiamus sprendimo padarinius vardijo pašnekovė.

Anot jos, 2009-ieji Lietuvos ekonomikos istorijoje bus pažymėti mokesčių didėjimo, spartaus nedarbo augimo ir emigracijos ženklais. Dėl šių pokyčių vyko ir kiti įvykiai, kuriems valstybė nebuvo pasiruošusi. Vienas jų – staigus nedarbo augimas lėmė sparčiai didėjantį "Sodros" biudžeto deficitą.

Mažėjo pajamos ir išlaidos

Šiais metais komerciniai bankai beveik visai nustojo dalyti paskolas, o gyventojams itin primygtinai siūlė dėti pinigus į indėlius ir taupyti juodai dienai. Masinis taupymas ir apkarpyti atlyginimai dar labiau sumažino vartojimą. Dėl to verslui, ieškančiam, kaip sumažinti sąnaudas, teko atsisakyti dalies darbuotojų.

"Emigracijos suaktyvėjimas padeda laikinai išspręsti mūsų šalies nedarbo problemas, tačiau tai reiškia, kad pagerėjus ekonomikos sąlygoms šie žmonės nebemokės mokesčių Lietuvoje ir visi "Sodros" bei valstybės biudžeto rodikliai, paremti šių metų viduryje buvusiu gyventojų skaičiumi, nebetenka prasmės. Tai gali reikšti, kad biudžetų surinkimas 2010 m. bus prastesnis, nei dabar planuojame", – įspėjo D.Rakauskaitė.

Sunkumai privertė kalbėtis

2009-ieji šalies verslui įsimins kaip stringančių atsiskaitymų, didėjančių skolų ir staiga žlugusių planų metai. Tokius pokyčius sugebėjo išgyventi ne visi. Bankrotų šleifas bus aiškiai matomas ir kitąmet.

"Šis neįtikimo dydžio nuosmukis, kurį verslas ypač patyrė per pirmą pusmetį, nukamavo daugelį šalies įmonių. Vienos jų iš sunkmečio kapstėsi gana sėkmingai, kitos – žlugo", – pripažino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas ir generalinis direktorius Gediminas Rainys.

Tačiau visa ši painiava, anot pašnekovo, verslui davė ir teigiamų dalykų. "Turiu omenyje antroje metų pusėje užsimezgusį dialogą su valdžia. Anksčiau nieko panašaus nebuvo, o šiemet valdžia suprato, kad iš sunkmečio kapstytis reikia kartu. Aišku, nesinori minėti tų skambių žodžių "nacionalinis susitarimas", bet pats faktas, kad pagaliau yra šioks toks verslo ir valdžios dialogas, labai teigiamas", – kalbėjo G.Rainys, kuris nuo 2000 iki 2009 m. birželio ėjo Ūkio ministerijos viceministro ir sekretoriaus pareigas.

Laukia didelių pinigų

Tiesa, apie lūžį bendradarbiaujant viešajam ir privačiajam sektoriui arba apie abi puses tenkinančią partnerystę kalbėti dar per anksti.

"Man patiko vieno pažįstamo esto mintis: "Mes neturime verslo skatinimo plano." Iš esmės taip yra ir Lietuvoje. Verslas laukia struktūrinių fondų lėšų, tačiau jų neskirta nė litu daugiau, tik tiek, kiek buvo numatyta Lietuvai iki 2013 m. Su skatimo planu ar be jo, šitos lėšos ir taip pas mus būtų atkeliavusios", – kalbėjo LPK viceprezidentas.

Anot jo, lėšos į Europos investicijų banko sąskaitas jau pervestos, tačiau Lietuvos pinigai dar nepasiekė. Pašnekovas tikisi, kad tai įvyks kitais metais. Esą kai bus pradėta įgyvendinti Būsto renovavimo programa, kai smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms bus pradėtas dalyti bendrovės "Invega" kontroliuojamas atviras kreditų fondas ir pajudės kitos programos, šalies verslas, taip pat ekonomika, turėtų atsigauti.

"Verslas skatinamas kol kas labai vangiai. Eksportas ir atskiros pramonės šakos po truputį atsigauna pačios. Bet kitais metais į Lietuvą ateis dideli pinigai: suplauks struktūrinių fondų lėšos, startuos įvairios investicijų programos, pastatų modernizavimas. Tada, tikiuosi, ir pamatysime rezultatus. Bet koks pinigų įliejimas būtų teigiamas postūmis tiek verslui, tiek biudžeto pajamoms", – sakė pašnekovas.

Atsigausim pamažu

Tikėtina, kad 2009-ieji bus didžiausio nuopuolio, o 2010-ieji – lipimo iš duobės metai. Statistikos rodikliai turėtų vis gerėti, nors gyventojai atsigaunančios ekonomikos požymius savo kailiu pajus dar negreitai.

Prezidentės patarėjas N.Udrėnas pritarė, kad kitais metais šalies ir jos gyventojų laukia ne ką mažiau sukrėtimų. Pirmas jų – uždarius Ignalinos atominę elektrinę (AE) laukiantis elektros kainų šokas ir elektros rinkos funkcionavimo pradžia.

Verslas jau išgirdo vieną 2010-ųjų gerą naujieną – pelno mokestis mažės nuo 20 iki 15 proc. (smulkiosioms įmonėms – iki 5 proc.). Viso Baltijos regiono įvaizdį turėtų pagerinti ir kitąmet laukiamas Briuselio sprendimas leisti Estijai nuo 2011 m. įsivesti eurą. O Lietuvai vienas svarbiausių darbų bus naujos AE statybos konkursas.

"Kitais metais, ypač antroje metų pusėje, galima tikėtis stabiliai augančio eksporto, atsirandančių naujų darbo vietų. Taip pat turėtų gerėti bendra ūkio padėtis. Pamažu kitąmet turėtų atsigauti ir Lietuvos vežėjai – tai bus darbo vietų kūrimo šaltinis. Vis dėlto prognozuoti ateitį sunku, nes bet kokie įvykiai labiausiai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse gali viską kardinaliai pakeisti", – pridūrė N.Udrėnas.

Ekonomistai taip pat viliasi, kad bankai pagaliau nuspręs šiek tiek pagyvinti kreditavimą, o Vyriausybė laikysis įsipareigojimų kompensuoti sumažintas pensijas.