Prieš Seimo rinkimus gyventojus iš reklaminių stendų sveikino geresnio rytojaus pažadai – minimali mėnesinė alga (MMA) būsianti 1500 litai. Ekspertai sako, kad jį padidinti galima ir iki 3 tūkst. litų, tačiau 99 proc. verslo pasitrauktų į šešėlį, o nekvalifikuoti darbuotojai, labiausiai besižavintys pažadais didinti MMA, netektų darbo.

Pavojingiausias MMA modelis

Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės teigimu, pirmoji jos partijos plano (padidinti MMA iki 1509 litų) dalis jau įgyvendinta, nes MMA pakilo iki 1000 litų. Didinti minimalų atlyginimą ir toliau, anot jos, yra "gyvybiškai būtina", nes kartu su bendra euro valiuta turi augti ir gyventojų pajamos.

Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius ir Seimo pirmininkė L.Graužinienė įvardijo skirtingas datas, kada būtų galima tikėtis 1,5 tūkst. litų atlyginimo. A.Butkevičius planuoja tai padaryti 2016 m., prieš pat Seimo rinkimus, o, L.Graužinienės teigimu, MMA padidės 2015 m.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas prognozavo, kad MMA neatsitiktinai padidės prieš pat Seimo rinkimus. Tačiau vietoj žadėtų 1509 ar 1500 litų minimalus atlyginimas sieks 1100–1200 litų. Anot jo, valstybės vadovai sutartinai neįvardija MMA didinimo termino, nes dėl to dar nesutarė nei koalicija, nei partijos.

"Vieni bando iš to daryti pigų populizmą, kiti skaičiuoti, kaip didinti MMA, bet bendros nuomonės nesuformavo nei koalicija, nei partijos", – sakė jis.

Pažadų lenktynės

Premjeras nenorėjo įvardyti konkrečios datos, tačiau sakė, kad MMA bus galima padidinti "iki kadencijos pabaigos, jei gyvenimas ims gerėti", taigi, geriausiu atveju riba būtų 2016-ieji. A.Butkevičius anksčiau yra įvardijęs ir konkretų "gyvenimo gerėjimo" rodiklį – kai vidutinė alga sieks 3000 litų. Be to, jis patikino pirmiausia išsiaiškinsiąs tokio sprendimo pagrįstumą ir padarinius, kaip minimalaus atlyginimo padidinimas paveiks viešuosius finansus.

"Labai svarbu, kaip tai atsilieps smulkiajam ir vidutiniam verslui", – pridūrė jis.

O L.Graužinienė pasiūlė sudaryti "turnyrinę lentelę", pagal kurią skirtingų sektorių darbuotojai uždirbtų skirtingo dydžio MMA. Esą 1500 litų MMA riba gali būti pasiekta ir kitų metų viduryje.

"Įstatymų bazė leidžia būti lankstiems ir nebūtinai visiems vienodai pakelti algą. Pavyzdžiui, bankų sektoriuje gali būti viena minimali alga, pareigūnų kita, o smulkiajame versle dar trečia. Pavyzdžiui, žemės ūkis visada turėjo išskirtines sąlygas. Jei teisės aktai leidžia, nemanau, kad MMA turi būti vienoda. Kai verslininkai, profsąjungos ir valstybė susitars, tikiuosi, prasidės trialogas ir iki tol, kol kalbėsime apie 2015 m. biudžetą, tas procesas jau bus baigtas", – veiksmų planą dienraščiui dėliojo Seimo pirmininkė.

Ji nuramino, kad MMA nebūtinai pakils iškart. Kad didinti MMA neišvengiamai reikės, Seimo pirmininkę įtikino ir Vokietijos planai nustatyti maždaug 5 tūkst. litų minimalų atlyginimą. "O maisto kainos Vokietijoje ir Lietuvoje yra labai panašios", – lygino L.Graužinienė.

Grąžins prie penkmečio planų?

"Nordeos" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas perspėjo, kad pasiūlymas minimalią algą nustatyti pagal skirtingus sektorius yra pats pavojingiausias šalies ekonomikai. Anot jo, darbdaviams ir darbuotojams naudinga susitarti, koks minimalus arba vidutinis atlyginimas vyrauja jų sektoriuje. Tokiu atveju atsirastų daugiau informacijos, reikalingos deryboms per darbo pokalbį, o darbdaviai nesiūlytų visiems darbuotojams minimalaus atlyginimo kartu reikalaudami mokėti penkias užsienio kalbas. Tačiau, jei skirtinga MMA atsižvelgiant į sektorių būtų valstybės sprendimas, Ž.Mauricas sakė įžvelgiantis pavojų grįžti į planinės ekonomikos laikus.

"Iš pradžių gali nustatyti minimalų atlyginimą, tada – maksimalų, vėliau vidutinį, o galiausiai valdžia pasakys, kiek mes vieni kitiems turime mokėti už darbą. SSRS pavyzdys rodo, kas atsitinka, kai kas nors iš išorės, pavyzdžiui, valstybė, apsiima reguliuoti dalykus, kuriuos kontroliuoja rinka", – komentavo ekonomistas.

Nerealu padidinti 50 proc.

Vis dėlto planai iki 2015–2016 m. padidinti minimalų atlyginimą 50 proc. yra nerealūs, nes, remiantis tokiomis ambicijomis, kasmet jis turėtų kilti bent ketvirtadaliu, o optimistinėse prognozėse numatomas kelių procentų metinis vidutinio atlyginimo augimas. Ž.Mauricas priminė, kad keliant MMA turi kilti ir su juo susijęs vidutinis darbo užmokestis (VDU), nes kitaip bus iškreipta darbo rinka.

"Ir mes, ir Finansų ministerija prognozuojame, kad vidutinis atlyginimas per metus augs 5–6 proc., be to, šios prognozės gana optimistinės. Vadinasi, po dvejų metų MMA geriausiu atveju pakiltų iki 1100 litų. Tik toks augimas atitiktų vidutinio darbo užmokesčio didėjimą", – skaičiavo Ž.Mauricas. – Kaip baronas Miunhauzenas ištraukė save už plaukų, taip ir mes galime planuoti pakelti MMA, bet pinigai neatsiranda iš niekur."

S.Besagirskas svarstė, kad ambicingas MMA didinimas nublokš verslą į šešėlį, į biudžetą bus surenkama mažiau pinigų, todėl tokie užmojai skaudžiau smogtų valstybiniam sektoriui.
"Tokiu atveju privatusis verslas išeina į šešėlį, o valstybinis yra priverstas atleisti žmones", – sakė LPK atstovas.

Jis svarstė, kad valstybinio sektoriaus darbuotojai gautų atlyginimus arba kitų būtinųjų išlaidų sąskaita, arba išaugtų valstybės skola.

"Kitaip neturėtume galimybių sumokėti valstybinio sektoriaus žmonėms už darbą. Gal dėlto vėluotų pensijų grąžinimas, gal senelių ar vaikų globos namai gautų mažiau pinigų. Bet juk niekas negalvoja apie padarinius ir sprendimo poveikį ateityje, svarbiausia, atrodo, yra ši diena ir pigus populizmas", – trumparegiškus sprendimus kritikavo S.Besagirskas.

Darbininkus atleistų

Nors MMA didinama tam, kad gaunantys mažesnes pajamas uždirbtų daugiau, S.Besagirskas tikino, jog būtent jie prarastų darbą, nes darbdaviai atsisakytų nekvalifikuotų darbuotojų ir jaunų specialistų. Anot jo, kad padidėtų mažiausiai uždirbančių darbuotojų pajamos, politikai turėtų verčiau pagalvoti apie neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimą, kuris kartu sumažintų ir šešėlį. Tam pritarė ir Ž.Mauricas, jis tvirtino, kad valstybė pajėgi NPD pakelti iki 1000 litų.

Ekonomistas taip pat perspėjo, keliant vienų darbuotojų užmokestį, galvoti ir apie kitų. Priešingu atveju visi uždirbs vienodą atlyginimą ir nesieks kelti kvalifikacijos, kad gautų aukštesnes pareigas ir didesnį atlyginimą.

"Minimalus atlyginimas nėra tas pats, kas vidutinis atlyginimas, kurį įmonės gali ir nori mokėti, arba tas atlyginimas, kurį savo darbu sugeba užsidirbti darbuotojai. Todėl didžiausias uždavinys yra kelti vidutinį atlyginimą. Jei siūloma 50 proc. kelti MMA, pusantro karto turėtų padidėti ir vidutinis atlyginimas", – sakė "Nordeos" banko ekonomistas.

Anot jo, jei būtų nustatyta minimali pieno kaina 10 litų už litrą, ji būtų deklaruota, tačiau niekas jo nepirktų, todėl ir minimalus atlyginimas yra keistas dydis, atlyginimas, kuris gali būti tik popieriuje, bet nebūtinai sutapti su realiu uždarbiu.

"Būčiau linkęs atsisakyti tokio reguliavimo, kaip MMA nustatymas. Daugelis šalių netaiko tokios praktikos, bet nieko neištinka nelaimė, kad darbuotojai sutinka dirbti už 100 litų, – sakė jis.
Smulkieji Lietuvos verslininkai šiemet jau išgyveno MMA padidinimą iki 1 tūkst. litų. S.Besagirskas sakė, kad įmonės įdarbino darbuotojus 0,5 ar 0,25 etato ir mokėjo mažesnius mokesčius. Kai kurie darbdaviai nėrė į šešėlį, nors prieš didinant MMA palaikė skaidrumo iniciatyvas.