Sumažėjo penktadaliu

Ikivėžinės stadijos, kurių galima aptikti profilaktiniais tyrimais, ir liga ankstyvoje stadijoje dažnai gali būti visiškai išgydoma, tačiau Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu ir mirštamumas yra didelis, palyginti su kitomis, ypač Skandinavijos, šalimis.

Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa Lietuvoje pradėta vykdyti prieš 20 metų. Gimdos kaklelio patikros tyrimai atliekami valstybės lėšomis. Taip pat valstybės lėšomis skiepijamos mergaitės ir berniukai nuo ŽPV, kuris yra pagrindinis šio vėžio išsivystymo veiksnys.

Nepaisant to, kasmet šia liga Lietuvoje suserga apie 400, o miršta nuo šios ligos apie 200 moterų. Tai antra dažniausia onkologinė liga tarp jaunų, iki 40–45 metų amžiaus, moterų mūsų šalyje.

„Pradėję Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą startavome nuo gana didelio sergamumo ir mirštamumo. Per 20 metų pasiekėme labai neblogų rezultatų – sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje sumažėjo beveik 20 proc., mirštamumas – 26 proc., tačiau Europos kontekste pagal gimdos kaklelio vėžio sergamumo ir mirštamumo atvejus vis dar esame tarp lyderių blogąja prasme, nes situacija ir kitose šalyse taip pat nuolat gerėja“, – aiškina gydytoja.

Moterų aktyvumas

D. Vaitkienė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu ne tik profilaktinės programos galimybės, bet ir visuomenės informuotumas ir noras naudotis šia programa, tikrintis. „Moterų aktyvumas yra vienas svarbiausių rodiklių“, – teigia gydytoja.

Planuojama centralizuoti kvietimų dalyvauti patikroje sistemą. Taip, tikėtina, bus geriau užtikrinama, kad kvietimai niekur nepasimestų, kad būtų pasiektos visos moterys.

Iki šiol pirminės sveikatos priežiūros įstaigos savarankiškai kviečia moteris ateiti tikrintis telefono skambučiais, žinutėmis, laiškais ar tiesiog informuodamos žodžiu, kai moteris gydymo įstaigoje apsilanko dėl kitų priežasčių.

„Jeigu seniai esate tikrinta dėl gimdos kaklelio vėžio arba visai netikrinta, siūlome pasiteirauti savo šeimos gydytojo, ar jums dar neatėjo laikas“, – patarė D. Vaitkienė.

Kitas momentas – patikros tyrimų kokybė. Per du dešimtmečius daug kas keitėsi. „Išplėstos tikrinamų moterų amžiaus ribos – pradėtos tikrinti ir jaunesnės. Tam tikrų amžiaus grupių moterims nuo paprasto citologinio tepinėlio pereita prie jautresnio ŽPV tyrimo. Tyrimai nuolat tobulinami“, – vardija medikė.

Galimybė: gydytoja akušerė ginekologė prof. dr. D.Vaitkienė teigia, kad yra du būdai išvengti ŽPV – saugi lytinė elgsena ir vakcinacija. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Pavojingas mitas

Nuomonė, kad jeigu nieko neskauda, gerai jaučiamasi, nėra ko eiti pas gydytoją, yra klaidinga ir labai žalinga. „Tai baisiausias ir pavojingiausias mitas. Apie profilaktinių tyrimų svarbą reikia nuolat kartoti kalbant ne tik apie gimdos kaklelio vėžį, bet ir apie kitas onkologines ligas“, – sakė D. Vaitkienė.

Ji akcentavo, kad vėžys yra ne uždegimas. „Uždegimui būdingas skausmas, tinimai, paraudimai ar karščiavimas. Onkologinėms ligoms – ne. Vėžys todėl ir vadinamas tyliuoju žudiku. Apie save niekaip neduoda žinoti. Iš pradžių jam nebūdingos jokios audringos organizmo reakcijos. Jų atsiranda tik tada, kai liga jau būna žengtelėjusi“, – dėsto profesorė.

Būtent todėl, jei tik įmanoma, kuriamos vėžio patikros programos, padedančios aptikti ligą ikivėžinėje stadijoje arba labai ankstyvoje vėžio stadijoje.

Kaip atsiranda vėžys?

Kaip apskritai susiformuoja vėžys? D. Vaitkienė aiškina, kad vėžinė ląstelė yra mūsų organizmo ląstelė, į kurią įsivėlė gamtos klaida.

„Kūne nuolatos vyksta pokyčių. Vienos ląstelės miršta, atsiranda naujų. Slenka ir auga plaukai, atsinaujina oda, žūsta ir naujai pasigamina kraujo forminių elementų ir t. t. Didžiausia klaidos tikimybė yra ten, kur veiksmas vyksta greičiausiai. Didžiausia tikimybė suvėžėti yra toms kūno ląstelėms, kurios dauginasi greičiausiai: žarnyno, odos, plaučių, kiaušidžių epitelinės ląstelės, kraujodaros elementai. Riebalinis audinys keičiasi lėčiausiai. Ten mažiausia tikimybė, kad atsiras kas nors pikto“, – aiškina D. Vaitkienė.

Besidaugindama su defektu atsiradusi ląstelė elgiasi tarsi išprotėjusi ir nebeatlieka tiesioginių savo funkcijų. Kiekvienas turime specialių genų, kurie atsakingi už apsaugą nuo tokių ląstelių įsitvirtinimo. Jos surandamos ir sunaikinamos.

Virusas gali sėdėti tyliai ir nieko nedaryti. Tačiau jeigu jis jau pradeda savo blogus darbus, per kelerius ar keliolika metų atsiranda liga.

Apoptozė yra užprogramuotas organizmo ląstelių mirties mechanizmas. Kartais mūsų genai, kurie atsako už apoptozės mechanizmą, jau mums gimstant būna defektuoti ir nesuveikia taip, kaip reikia. Arba jie pakinta veikiami tam tikrų toksinų, aplinkos poveikio ir gyvenimo būdo.

„Kiekvieno sveiko žmogaus organizme cirkuliuoja tūkstančiai ląstelių su pažeista genetine informacija. Tačiau jos natūraliai žūsta. Užbuksavus apoptozei, kai tokios išprotėjusios ląstelės, nepaklūstančios normalių ląstelių gyvavimo taisyklėms, nežūsta, vėžys tampa labai tikėtinas. Įsitvirtinusios vėžinės ląstelės yra tokios gudrios, kad moka apeiti visus natūralius biologinius augimo ir senėjimo dėsnius, kurie galioja kitoms ląstelėms, ir taip įgyja pranašumą prieš jas“, – detalizuoja akušerė ginekologė.

ŽPV atveria duris

Organizmą pražudyti gali kiekvienas vėžys. Didžioji dalis onkologinių ligonių miršta ne nuo pirminės ligos, o nuo metastazių – išplitimo į kitus organus. Metastazių atsiranda vėlesnėse stadijose.

„Gimdos kaklelio vėžio atsiradimo mechanizmas yra toks pats kaip ir kitų vėžių, tik čia didžiausią vaidmenį atlieka ir pagrindiniu smuiku griežia žmogaus papilomos virusas“, – kalba medikė ir priduria, kad be papilomos viruso išsivystantis vėžys, skirtingų autorių duomenimis, sudaro nuo 1 iki 5 proc. atvejų.

Šis virusas pats gimdos kaklelio vėžio nesukelia, bet išskirdamas tam tikrus baltymus paveikia – paralyžiuoja – genus, kurie atsakingi už apoptozės mechanizmą. Taip viruso paveiktos ląstelės įgyja pranašumą prieš sveikąsias.

„Virusas gali sėdėti tyliai ir nieko nedaryti. Tačiau jeigu jis jau pradeda savo blogus darbus, per kelerius ar keliolika metų atsiranda liga“, – apibūdino D. Vaitkienė.

Dar vienas gimdos kaklelio vėžio atsiradimo veiksnys – rūkymas. Jis, net ir nepriklausomai nuo žmogaus papilomos viruso, minimas kaip labai svarbus atskiras rizikos veiksnys, nes tiek tabako, tiek popieriaus degimo produktai turi nemenką poveikį gimdos kaklelio audiniams.

Gimdos kaklelio ligoms atsirasti įtakos turi ir kitos lytiškai plintančios infekcijos. Jos padidina riziką užsikrėsti ŽPV, taip pat dažnai sukelia uždegimą, yra svarbus gimdos kaklelio ikivėžinių būklių ir vėžio atsiradimo variklis, ypač toms moterims, kurios jau yra užsikrėtusios žmogaus papilomos virusine infekcija.

Prie rizikos veiksnių priskiriama ir daug gimdymų (daugiau nei septyni), nes mechaninės gimdos kaklelio traumos (įplyšimai, įtrūkimai), atsirandančios gimdymų metu, taip pat didina gimdos kaklelio vėžio atsiradimo tikimybę.

Hormoninė kontracepcija tiesioginės įtakos susirgti vėžiu neturi, bet toms moterims, kurios jau yra užsikrėtusios ŽPV, vartojant hormoninę kontracepciją savaiminio viruso išnykimo galimybės prastėja. Vaistų nuo ŽPV nėra. Mūsų organizmas jį arba išnaikina, arba ne.

Išeitis – skiepai

Išvengti ŽPV yra du keliai: saugi lytinė elgsena ir vakcinacija. Amžiaus ribos, iki kada galima pasiskiepyti nuo ŽPV nėra. Vaikus skiepyti galima nuo 9 metų. Lietuvos pasirinkta rekomendacija skiepyti nuo 11 metų.

400 – tiek moterų Lietuvoje kasmet suserga gimdos kaklelio vėžiu.

D. Vaitkienė teigia, kad vakcina efektyviausia, kai paskiepijamas ŽPV dar neužsikrėtęs žmogus, bet skiepytis gali ir tie, kurie su šiuo virusu jau susidūrė. Mitas, kad negalima skiepytis užsikrėtus arba kad nebegalima skiepytis pradėjus lytinį gyvenimą.

„Nors skiepas ligos negydo, viruso nenaikina, bet moterims, kurios jau turi problemų, rekomenduojame skiepytis. Žinome, kad 70–90 proc. moterų virusas išnyksta savaime per 1–2 metus. Pasiskiepijus jau užsikrėtus ŽPV, jeigu jis išnyks, skiepas apsaugos nuo naujų užsikrėtimų. Tos, kurios jau serga, ir operuojamos dėl ikivėžinių gimdos kaklelio ligų, visoje Europoje yra skatinamos pasiskiepyti. Operacijos metu dažniausiai ne tik pagydoma liga, bet ir pašalinamas virusas“, – aiškina profesorė.

Tyrimai rodo, kad, pasiskiepijus prieš gydymą, gydymo metu arba po jo, ligos atsinaujinimas po kelerių metų yra statistiškai reikšmingai mažesnis nei nepasiskiepijusioms.

Vienos duomenų bazės, kurioje būtų registruojami visi pasiskiepiję nuo ŽVP, Lietuvoje nėra. Valstybinės ligonių kasos turimais duomenimis, kaip nurodo pašnekovė, berniukų, kurių nemokama vakcinacija įsigaliojo tik pernai, bent viena vakcinos doze paskiepyta daugiau nei 13 tūkst., mergaičių – daugiau nei 19 tūkst. per 2023 metus. Ir berniukų, ir mergaičių paskiepijama daugiau nei 50 proc. kviečiamos populiacijos. Tokie vakcinacijos mastai, anot gydytojos, nepakankami, bet jie kasmet auga ir todėl nuteikia viltingai.

Anksčiau Lietuvoje valstybės lėšomis pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ŽPV vakcina buvo skiepijamos tik 11 metų sulaukusios mergaitės. Šiuo metu valstybė kompensuoja du skiepus jaunuoliams iki 18 metų amžiaus. Iki 15 metų amžiaus pakanka dviejų vakcinos dozių, vėliau reikėtų trijų, bet, D. Vaitkienės turimomis žiniomis, Europoje jau linkstama į tai, kad vyresnius nei 15 metų gana gerai apsaugo ir dvi dozės, o jaunesnius – viena.

Pasinaudokime galimybėmis pasitikrinti ir apsisaugoti.