Žiemos pramogos kalnuose – ne tik malonu. Neatsargumas, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi gali sugadinti atostogas ir sukelti skaudžių padarinių. Tai savo kailiu patyrė ir žinomi žmonės.

Nelaimė pirmą atostogų dieną

Jau 10 metų slidinėjantis buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas, dabar Finansų valdymo sprendimų centro partneris Liutauras Varanavičius, prieš ketverius metus Austrijoje, savo mėgstamiausiame žiemos kurorte Zeldene, susilaužė kairįjį petį.

"Pikčiausia, kad tai nutiko pirmą atostogų dieną, – neslepia apmaudo Liutauras, Zeldene ilsėjęsis su slides į snieglentes išmainiusiais sūnumis – 16 metų Kipru, 13 metų Kasparu, taip pat 7-erių dukra Elze ir draugais iš futbolo bendruomenės. – Tai įvyko nusileidus nuo kalno, beveik lygioje vietoje, kai pavargęs jau dairiausi, kur sustoti pailsėti."

Nuokalnėje Liutauras atsipalaidavo, akimirką prarado budrumą ir, susipainiojus slidėms, vertėsi per galvą. Akimirksniu 43 metų vyras išgirdo trakštelėjimą ir pajuto skausmą. Apie liūdnus padarinius tuomet negalvojo.

"Nušliuožiau ieškoti draugų, kurie tuo metu neslidinėjo, užsisakiau alaus", – prisimena Liutauras.

Tik vėliau jis nušliuožė į netoliese įrengtą nedidelę medicinos kliniką.

Apsidrausti sveikatą būtina

Medikai L.Varanavičiui diagnozavo sudėtingą peties kaulo lūžį ir jau tą pačią dieną, po poros valandų, atliko operaciją.

Nedidelėje klinikoje, kurios specializacija – lūžių operacijos, ligoniams skirtos keturios vietos. Tą dieną buvo atliktos operacijos dar trims kaulus susilaužiusiems slidininkams, todėl jau po paros kaunietis buvo išleistas namo. Jis liko kalnuose, atostogavo skaitydamas knygas.

Už operaciją ir kitas medicinos paslaugas lietuvis sumokėjo 3 000 eurų. Buvęs LFF prezidentas sėkmingai pasinaudojo "American Express", "VISA Gold" kreditinėmis kortelėmis.
Mokestis už gydymą užsienyje L.Varanavičiui buvo kompensuotas grįžus namo. Be to, jis turėjo papildomą gyvybės draudimą, kuriuo taip pat efektyviai pasinaudojo
Prieš vykstant į žiemos kurortus Liutauras visiems pataria pasidomėti, ar sutartyse  įskaičiuota traumų, patirtų slidinėjant ar šliuožinėjant snieglentėmis, kompensacija. Jei yra galimybės, verta apsidrausti sveikatą.

Komplimentai austrų medikams

"Medicinos lygis Austrijoje aukštas, – L.Varanavičių operavusiųjų profesionalumą įvertino medikai lietuviai, kai po mėnesio reikėjo išimti specialias metalines vielas. – Reabilitacija buvo ilga, sunki, ranką valdžiau, tačiau petį maudė dar apie porą metų."

Net ir kęsdamas maudimą Liutauras jau kitą žiemą vėl stojo ant slidžių jo pamėgtame Zeldene.

"Dažniausiai slidinėjame per Velykas. Tuomet šiame kurorte būna maždaug 15 laipsnių šilumos. Trasos puikios, geras aptarnavimas, daug kavinių, vandens atrakcionų parkas, – apie puikiai šeimoms organizuotą Austrijos kurortą pasakoja kaunietis. – Seniau ten ilsėdavo daugiausia austrai ir vokiečiai, vėliau Zeldeną atrado ir kitų šalių, tarp jų ir Lietuvos ekstremalai bei žiemos sporto mylėtojai. Dabar ten ilsisi nemažai rusų, bet ne triukšmingieji ir ne tie, kurių slidės – "Ferrari".

L.Varanavičius slidžių nebando keisti snieglentėmis – vėl reikėtų iš naujo mokytis, o tam gaila laiko. Nusprendus mokytis, tai daryti, anot Liutauro, vertėtų tik su instruktoriumi.
"Aš pradėjau slidinėti pamokytas draugo, tačiau po dvejų metų vėl iš naujo mokiausi su instruktoriumi, – atviravo Liutauras. – Be to, nereikia pervertinti savo jėgų ir iškart šliuožti sudėtingomis trasomis. Traumas dažnai patiriame jau atsipalaidavę, kai prarandame budrumą."

L.Karalius-Ezopas susilaužė šonkaulius

Prieš trejus metus su didele kolegų kompanija slidinėdamas Austrijos Badgasteino kurorte traumą patyrė 33 metų klaipėdietis aktorius Giedrius Savickas.

Iš pradžių keliautojai manė, kad Pelėda pravardžiuojamam aktoriui  lūžo šonkauliai, tačiau, laimė, medikai to nepatvirtino.

Slidinėti mėgstantis vyras atsipirko stipriu raumenų patempimu, todėl kelione į Austriją nenusivylė, o nemalonus nuotykis nuo žiemos sporto pomėgio neatbaidė.

Prancūzijos Alpių kurorte "Les 2 Alp" 2008 m. vasarį traumą buvo patyręs dainininkas Mantas Jankavičius. Kairės kojos kelio raištis dainininkui įplyšo šliuožiant snieglente. Grįžęs į Lietuvą Mantas dar ilgai vaikščiojo su įtvaru.

Su M.Jankavičiumi tuomet slidinėję "G&G Sindikato" lyderis Gabrielius Liaudanskas, geriau žinomas Svaro pravarde, grupės narys Kastytis Šarnickas-Kastetas, Artūras Matkevičius-DJ Mamania ir jo žmona Ieva nenukentėjo.

Labai nepasisekė buvusiam Seimo, dabar vėl grupės ŽAS nariui Linui Karaliui-Ezopui: jis susilaužė penkis šonkaulius, atlikdamas šuolį snieglente nuo pernelyg ekstremalaus tramplino. Maža to, tais metais bene pirmą kartą išbandžiusiam snieglentę šou pasaulio veikėjui trūko plautis.

Iš pradžių Ezopas gydėsi Grenoblio ligoninėje. Sveikatai pagerėjus į Lietuvą buvo pargabentas greitosios pagalbos automobiliu.

Tai buvo ne pirma ir ne paskutinė Lino trauma: jau šių metų vasarį šliuožinėdamas snieglente Druskininkuose jis susilaužė koją ir buvo priverstas gultis ant operacinio stalo, po to ilgai nesiskirti su ramentais.

Viskio eksperto patarimai

L.Karaliaus-Ezopo bendrapavardis, buvęs žinomas didžėjus, dabar viskio ekspertas, vienas iš viskio barų bendraturčių 41 metų Šarūnas Karalius didelių traumų kalnuose nepatyrė.
"Nekart, šliuožiantį dideliu greičiu ir pagavus zuikį, mane gelbėjo šalmas, – Šarūnas net kelis kartus pabrėžė būtinybę dėtis šalmą ir visus būtinus apsaugus ir stebėjosi: – Nejaugi šiais laikais dar yra žmonių, važiuojančių į kalnus ir neapsidraudusių sveikatos?"

Daugiau nei 10 metų snieglentėmis šliuožinėjantis vyras labiausiai pamėgo tris garsias vietas.

Prancūzijos Val Thorens – tai trijų slėnių regione esantis kurortas, ilgiausias trasas, apie 700 kilometrų, turintis regionas.

"Dievinu šią vietovę. Ten turime pažįstamą kalnų gidą, kuris padeda pasiekti nuošaliausias vietas, kas neįmanoma keltuvais. Privaloma turėti visą saugumo komplektą – kastuvėlius, ilgas lazdas, kurių prireiktų užgriuvus sniegui, radijo stoteles..."

Prancūzijos Tignes kalnų kurortą, pasak Šarūno, labai mėgsta snieglentininkai, nes ten yra puikios galimybės išbandyti čiuožinėjimą už trasų, tačiau visiškai greta jų.
"Gudauri nesitikėkite vakarietiško serviso, bet ten rasite fantastiškų vietų, puikios ir neurbanizuotos žiemos malonumų. Be to, ten geros sąlygos čiuožinėti ne trasomis", – Gruzijos kurortą gyrė Š.Karalius ir perspėjo, kad, kepinant saulei ir kopiant aukštyn sumažėjus deguonies kiekiui, gali tekti sugaišti daugiau laiko.

Viskio ekspertas rekomenduoja turėti gidą, ypač naujokams, juolab norintiems išbandyti populiarų šliuožinėjimą ne trasomis.

"Nepatyrę ekstremalai neretai neįvertina pavojaus kalnuose. Ten situacija keičiasi žaibiškai. Ir aplinka, ir oras", – tikino Š.Karalius.

Jis pasakojo, kaip 2011 m., viešėdamas Mayerhofeno kurorte Austrijoje su draugais nutarė užkopti į vieną viršūnę pėsčiomis.

"Vaizdai nepakartojami, tad sustojome pailsėti. Staiga kolega pastebėjo netoliese žiojėjančią skylę. Pažvelgę nustėrome: dugno nesimatė. Supratome, kad sėdime ant didelio sniego luito, kuris bet kada gali atitrūkti ir kristi žemyn", – to jausmo nepamirš Šarūnas.

Žiemos pramogos moterims pavojingesnės net aštuonis kartus!

Slidininko traumos

Slidininko trauma arba slidininko kelias. Tokie terminai puikiai žinomi medikams traumatologams.
"Patyrus šias traumas atliekamos labai sudėtingos ir ekonomiškai brangios, savo specifiką turinčios operacijos, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ortopedijos ir traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovas  profesorius Rimtautas Gudas. – Kodėl? Tai – didelės energijos traumos, kai pažeidžiama daugiau kūno dalių. Įprastai plyšta ne tik kryžminiai sąnario, bet šoniniai raiščiai, meniskas, kremzlė ir žmogus tampa daug ilgiau nedarbingas nei įprastai."

Lengviau atlikti rekonstrukcines operacijas, patyrus traumą einant gatve ar net  sportuojant. Po slidinėjant patirtos traumos operacijos ir reabilitacijos sportininkas pasveiksta maždaug per keturis mėnesius, o slidinėti galima tik po metų.

"Tai beveik nepriklauso nuo to, kad sportininkas – labiau treniruotas žmogus, – aiškino garsus medikas. – Slidininko traumoms galima užkirsti kelią anksčiau, nes apie 80 proc. jų – nekontaktinės."

Sumažinti pavojų 80 proc.

Ypač pavojingos ekstremalios žiemos pramogos moterims: jos patiria traumas net aštuonis kartus dažniau nei vyrai!

"Moterys kenčia dėl savo kūno. Jų klubai platesni, kitokia, vadinamoji U kampo, kojų ašis, joms būdingas didesnis raumenų ir sausgyslių tonuso plastiškumas, – aiškino profesorius R.Gudas. – Dievas sutvėrė joms "arką" ir kelio sąnarys, kur plyšta kryžminiai raiščiai, moteriai per ankštas. Slidinėjant tas raištis gali nutrūkti lygioje vietoje."

Pasak R.Gudo, sportavimas treniruoklių salėje prieš slidinėjimo sezoną tik penkiais procentais padės išvengti traumų.

Vis dėlto atliekant specialius pratimus, kurie ypač būtini moterims, rizikos veiksnys sumažėja iki 80 proc. LSMU, atsižvelgus į nerimą keliančią pasaulinę ir Lietuvos statistiką, prieš porą metų įkūrė Sporto institutą, kuriame mokoma jutimo ir kūno valdymo koordinacijos. Tai valdo ne raumenys, bet smegenys.

Po 6–8 savaičių kursų smarkiai sumažėja tikimybė patirti traumą. Smegenys duoda komandą nusileisti vienu metu ant abiejų, bet ne ant vienos kojos, nesukant kelių į vidų, plastiškai, paskirstant krūvį tarp stuburo, kelio ir čiurnos sąnario. Beje, neįgudę slidininkai dažniausiai nusileidžia ant kelio sąnario.

Operuotis geriau tėvynėje

Snieglentininkai, pastebėjo profesorius R.Gudas, labiau išmoksta valdyti kūną, moka griūti. Jų traumos – retesnės ir dažniau kontaktinės: užkliuvus už kupsto ar atliekant triuką.
"Mažiausiai tris kartus rečiau nei vyrai traumas patiria vaikai, – aiškino medikas. – Jie turi dar nesugadintą kūno koordinaciją, greičiau išmoksta technikos, yra plastiškesni ir moka taisyklingai griūti. Taisyklingai slidinėti ir šliuožti reikia pradėti mokytis nuo vaikystės."

Didžiausias ekstremalių žiemos pramogų traumų periodas – nuo gruodžio iki balandžio vidurio.

Pastaraisiais metais vien tik LSMU atliekama apie 3 000 rekonstrukcinių operacijų. Maždaug 200 operuotųjų būna patyrę traumas kalnuose per tris mėnesius. Lyginant su pasaulio statistika, tai dideli skaičiai.

Patyrus traumą slidinėjant ar šliuožiant su snieglente skubiai operuoti tenka palyginti retai.

"Jei užsienyje tai įvyktų man, operuotis grįžčiau į tėvynę, – tvirtino R.Gudas. – Medikai iš komercinių paskatų kartais klaidina pacientus tvirtindami, kad būtina skubiai operuoti. Po tokių traumų dažniausia reikia švelnios, apie 1–2 mėnesius trunkančios reabilitacijos ir po to – operacijos. Skubiais atvejais operaciją galima atlikti praėjus dviem savaitėms po traumos. Ir tik itin retai, kai yra grėsmė gyvybei, reikia operuoti neatidėliojant."

Profesorius R.Gudas pabrėžė, kad geriausiai operacijos dėl traumų, patirtų slidinėjant kalnuose, atliekamos Šveicarijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Išsivysčiusiose, turtingose šalyse, kur naudojama naujausia ir moderniausia įranga, yra didelė tokių operacijų praktika. Kitose šalyse, kur taupoma, neretai būna problemų ir grįžusiems žmonėms tenka operaciją atlikti iš naujo.