Visa tiesa apie picas: ar kenkia figūrai?

– Pica kiekvieną dieną?

– Tikrai taip!

– Ar įmanoma, kad picos atsibostų?

– Na, nežinau, man tikrai ne. Tikiuosi, mano klientams irgi. (šypsosi)

– Šiandien patiekėte neapolietišką picą. Italams tai pagrindinė pica?

– Na, neapolietiška pica yra tai, nuo ko viskas ir prasidėjo. Neapolietiška pica yra numeris vienas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kuo ši pica yra išskirtinė?

– Neapolietiška pica nuo kitų skiriasi tuo, kad yra dedami tik sertifikuoti produktai, gamybos būdas – aukšta temperatūra, apie 500 laipsnių ir pačios tešlos gamybos procesas yra gana komplikuotas ir ilgas. Tešlą reikia brandinti maždaug 24 valandas.

– Priešingai negu kepimas, kuris trunka 60 sekundžių?

– Visiškai teisingai. Kepimas trunka nuo 60 sekundžių iki pusantros minutės.

– Kodėl ši pica tokia graži? Kaip sakote, leopardinė.

– Taip yra dėl karščio ir tešlos kombinacijos. Gerai subrandinta tešla, kurioje pilna oro, papuolusi į karštą aplinką, apie 500 laipsnių, tiesiog sprogsta. Dėl to taip greitai iškepa.

– Pakalbėjome apie esmę, bet eikime prie tikrosios esmės – kur ananasai?

– Apgailestaujame, bet ananasų nėra, ananasų tikrai neturime.

– O jei ateinu pas jus ir sakau: noriu picos su ananasais?

– Žinokite, kiek teko dalyvauti parodose ir pasakoti visiems, ką Lietuvoje valgo, jie tyčiojasi, kai išgirsta apie ananasą.

– Bet juk sako, kad jau atleido. Jie supranta, kad ir ananaso žmonės nori. Ar jie tiesiog jau nusivylę europiečiais?

– Šiaurės Italijoje galbūt ir yra picos su ananasais, bet Neapolio regione tikrai neteko valgyti.

– Dublis numeris du. Kur vištiena?

– Deja, vištienos irgi neturime. Laikomės klasikinių technologijų. Mes receptūrų nekuriame, turime labai storą katalogą, kur tikrai nemaža geriausių Neapolio picų, ir stengiamės pagaminti tai, kas yra valgoma ten.

– Dublis numeris trys. Čia turime labai aštrią picą „Diabolo“ su Pepperoni dešra. Jeigu aš norėčiau ant jos ančiuvių?

– Pataisysiu, labai aštrių picų Neapolyje irgi nėra, nes aštrumas užmuša tikrąjį skonį. Čia yra švelniai aštri, gaminama su Ventricina dešra. Ančiuvių teoriškai galima dėti, bet iš tikrųjų tai sujauks visą skonį, tai bus nebe originalas, tai bus kūrinys, kuris greičiausiai netiks.

– Tikrinu, kada prarasite kantrybę. O jei aš užsimanyčiau plėšytos kiaulienos?

– (Juokiasi). Kaip suprantu, jūs ne į tą piceriją pataikėte. Neapolyje, deja, plėšytos kiaulienos irgi nėra.

– Jūs griežtai laikotės (tradicijų). Nėra pas jus improvizacijos?

– Na, sakykime, taip. Stengiamės nešti į Lietuvą tai, kas yra originalu Neapolyje.

– O kuri diena Lietuvoje picoms yra populiariausia?

– Penktadienis – numeris vienas, šeštadienis – numeris du.

– O šventė, per kurią daugiausia valgoma picų?

– Rugsėjo pirmąją turbūt daugiausia suvalgoma picų, antra diena, sunku įvardyti, galbūt kalėdinis laikotarpis.

– Aš ir norėjau klausti, ar kas per Kalėdas valgo picas (juokiasi).

– Kaip bebūtų keista, taip. Mes paprastai Kalėdų antrą dieną dirbame, būna pilna salė žmonių.

– Daugybė diskusijų ir sąmokslo teorijų yra apie picos kraštelį. Dievinu, valgau. Neleisite? Atimsite irgi?

– Žinote, kas yra tikroji picos esmė? Padas. Jį pagaminti sudėtingiausia ir tai rodo pačios picerijos kokybę.

– Bet kraštelį galima valgyti? Italai, sako, jį palieka ir valgo tik jei yra nepasisotinę.

– Ką tik pataikėte ant mito. Italai pirmiausia suvalgo kraštelį. Netgi komisija, kai yra pristatinėjamos picos, visąlaik pirmiausia tikrina kraštelį. Visa kita, kas uždėta, yra kūryba.

– Kvadratinė pica. Sąmokslas? Išprotėjimas? Kas tai?

– Ne, ne sąmokslas. Kvadratines picas gamina. Tai ne Neapolio pica, tai vadinamoji romana tipo pica. Jų tikrai yra kvadratinių.

– Kaip įsivaizduojate, kada atsirado pica?

– Na, oficialiai pica atsirado Neapolyje, 18 a., užfiksuota, nors teigiama, kad iš tikrųjų iš Egipto kilusi, bent jau paplotis.

– Pica su Pepperoni dešra yra pati populiariausia?

– „Diabolo“ – su Ventricina dešra.

– Jūsų, kaip picų eksperto, patarimas – kokią picą verčiausia užsisakinėti?

– Jeigu norima įvertinti picerijos kokybė, užsisakykite „Margaritą“. Klasiką. Mes turime dvi „Margaritas“, viena iš jų vadinasi „Verace“, skiriasi tuo, kad ten yra buivolių pieno mocarelos sūris.

– Kaip reikėtų išlydėti žmones valgyti picos?

– Na, reikėtų palinkėti gero apetito, itališkai tai būtų buon appetito!