- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Onkologai sako, kad dėl pandemijos gyventojai aplaidžiau rūpinosi sveikata. Dėl to padaugėjo pažengusių stadijų navikų, praneša LNK.
Per pandemiją gydymo įstaigose onkologinių pacientų sumažėjo dešimtadaliu. Atrodo, geras ženklas, tačiau gydytojai kalba kitaip.
„Iš tikrųjų, pažengusių stadijų navikų padaugėjo šiuo metu apie 5 proc. Ką tai reiškia? Tai reiškia prastesnius gydymo rodiklius“, – aiškino NVI laikinai einanti direktorės pareigas Sonata Jarmalaitė.
Mažiau pacientų reiškia ne sumažėjusių ligos atvejų skaičių, o tai, kad per pandemiją gyventojai aplaidžiau žiūrėjo į savo sveikatą, profilaktiškai nesitikrino. Mokslininkai sakė, kad per pandemiją sutriko visas onkologinių ligonių gydymas. Skaičiuojama, kad dėl to mirštamumas ateityje padidės net 15 proc.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Pirminėje grandyje, pradžioje kontaktinių vizitų buvo vengiama, o vėžys nuotoliniu būdu tikrai nediagnozuojamas. Be to, pirmo karantino metu neveikė vėžio prevencijos programos“, – sakė S. Jarmalaitė.
Kad serga vėžiu, Lietuvoje kasdien išgirsta pusšimtis žmonių, per metus – 18 tūkst.
„Valstybė skiria nemažai, skiria apie 20 mln. per metus vien prevencinių programų įgyvendinimo užtikrinimui. Pasinaudoja tik apie pusė žmonių, kuriems priklausytų“, – teigė Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Kontaktinių vizitų buvo vengiama, o vėžys nuotoliniu būdu tikrai nediagnozuojamas.
Lietuvoje veikia keturios prevencinės vėžio programos. Dažniau tikrinasi didžiųjų miestų gyventojai. Rajonuose situacija kur kas sudėtingesnė.
„Kaimo vietovėse yra didelis iššūkis pasiekti gydymo įstaigą, surasti transporto priemones“, – tikino S. Jarmalaitė.
Nustačius pradinės stadijos vėžį, pacientų penkerių metų išgyvenamumas siekia 100 proc., tačiau jei liga diagnozuojama vėlyvos stadijos, tokia tikimybė sumažėja tik iki 30 proc.
„Šeimos gydytojai yra motyvuojami. Už tai, kad žmogus sudalyvauja prevencinėje programoje, jie gauna priedus“, – tikino J. Sejonienė.
Kompensuos tyrimą
Vyrai dažniausiai miršta nuo plaučių ir priešinės liaukos, o moterys – nuo krūties vėžio. Gera žinia ta, kad nuo šio mėnesio moterims, kurioms nustatytas ankstyvos stadijos krūties vėžys, valstybė kompensuos itin svarbų genetinį tyrimą. Pastarasis padeda parinkti efektyviausią gydymo būdą bei nustatyti ligos atsinaujinimo riziką.
„Jis reikalingas tam, kad gydytojai galėtų skirti chemoterapiją. Teisingiau, įvertinti, ar reikalinga chemoterapija, ar ne“, – kalbėjo Genetinės diagnostikos laboratorijos vedėja Rasa Sabaliauskaitė.
Tyrimas kainavo 2500 eurų, tai iš tikrųjų buvo tik mokios pacientės, kurios galėjo sau tą leisti.
„Mums sudėtinga nuspręsti, kiek bus naudos, kiek žalos, nes, be abejo, chemoterapija turi savo nepageidaujamus reiškinius“, – šnekėjo onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė.
Anksčiau tokiu tyrimu pasinaudoti galėjo vos kelios dešimtys.
„Tyrimas kainavo 2500 eurų, tai iš tikrųjų buvo tik mokios pacientės, kurios galėjo sau tą leisti“, – sakė R. Sabaliauskaitė.
Medikai sako, jog dauguma moterų vengia tikrintis, bijodamos išgirsti diagnozę, tačiau tikina, jog tokios baimės nepagrįstos, ypač jei liga nustatoma anksti.
„Tikrai didžioji dalis pacienčių pasveiksta ir daugybę metų gyvena savo įprastą gyvenimą“, – teigė M. Drobnienė.
Iš viso šiuo metu Lietuvoje vėžys diagnozuotas daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Tiek žmonių gyvena ketvirtame pagal dydį Lietuvos mieste – Šiauliuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Koronaviruso infekcija: 38 nauji susirgimai, mirė vienas žmogus2
Praėjusią parą, birželio 24-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 38 žmonėms, iš jų 8 susirgo pakartotinai, skelbia Statistikos departamentas. ...
-
Tyrimas: per pirmuosius metus COVID-19 vakcinos išgelbėjo 20 mln. gyvybių6
Per pirmuosius metus COVID-19 vakcinos užkirto kelią beveik 20 milijonų mirčių, rodo penktadienį paskelbtas pirmasis didelis modeliavimo tyrimas šia tema. ...
-
COVID-19 statistika: 327 nauji atvejai, mirčių nefiksuota1
Per praėjusią parą nustatyti 327 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Ginčai dėl donorystės modelio: kas kelia įtarimų?19
Lietuvoje jau diskutuojama, kad, paimant mirusio asmens organus, būtų vertinamas ne jo deklaruotas sutikimas, o prieštaravimas. Tai jau sukėlė nemažai diskusijų. Tam nepritaria ir Bažnyčia. ...
-
Austrija atsisako privalomos vakcinacijos nuo koronaviruso4
Austrijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė atsisakanti prieštaringai vertinamos šalies privalomos vakcinacijos nuo koronaviruso politikos, praėjus vos keliems mėnesiams, kai ji tapo įstatymu. ...
-
Europos Parlamentas pratęsė ES COVID pažymėjimo galiojimą6
Ketvirtadienį europarlamentarai pritarė su ES Taryba pasiektam sutarimui iki 2023 m. vasaros pratęsti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo galiojimą. ...
-
Geras skonis, gaiva ir natūralumas – svarbiausi šeimai tinkančių vasariškų gėrimų komponentai
Vasaros metu mėgstamiausia gertuvė visada po ranka, tačiau ne paslaptis, kad nuolat gurkšnojant vandenį pasigendama įvairesnių skonių. Nors gaiviųjų gėrimų pasiūla išties plati, tačiau ne visada būna lengva rasti sveikatai palanki...
-
Ukrainos karo pabėgėliai laukiami Kauno miesto poliklinikoje17
Iš karo apimtos šalies pasitraukę ukrainiečiai, taip pat Lietuvoje jau anksčiau gyvenantys Ukrainos piliečiai laukiami Kauno miesto poliklinikos (KMP) Centro padalinyje. Čia pradėjo dirbti šeimos gydytojas iš Ukrainos. ...
-
Kaip padėti senjorams pasijusti geriau?9
„Trejus metus gyvenu vienas, esu uždaras, tačiau pasiilgtu draugiško pokalbio su kitu žmogumi. Taip gera bent valandą kitoje telefono pusėje girdėti balsą, todėl skambučio dieną jaučiuosi daug ramiau nei kitomis dienomis. Ir daugiau &sc...
-
Unikali procedūra sugrąžino vėžiu susirgusiai Joanai įprastą gyvenimą
Prieš dvejus metus 57-erių Joaną pradėjo varginti pilvo skausmai, kurie, laikui bėgant, nesiliovė, o tik dar labiau stiprėjo. ...