Švietimui reikia daugiau pastangų
Apie tai, su kokiomis baimėmis susiduria brandesnio amžiaus poros, kaip sėkmingai pasiruošti vėlyvai tėvystei ir kokias galimybes siūlo šiuolaikinė medicina, pasakoja klaipėdietė gydytoja ginekologė Inga Gruzdienė.
Pašnekovės pastebėjimu, neretai vienu didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria tokie pacientai, tampa informacijos trūkumas.
Nors visuomenėje bendrų žinių apie vėlyvo nėštumo specifiką bei rizikas, regis, apstu, vis dėlto, gydytojos akimis, pirminėje sveikatos priežiūros grandyje konkrečių, patikimų ir laiku suteiktų žinių dar stinga.
„Be abejo, informacijos prieinamumas apie genetinę riziką gerėja, tačiau vis dar nėra pakankamas. Todėl turėtume dėti kuo didesnes pastangas, kad tokia informacija išties pasiektų tuos pacientus, kuriems ji ypač aktuali. Šiuo atveju kalbu konkrečiai apie pirminę grandį – prie tokių porų švietimo turėtų labiau prisidėti būtent šeimos gydytojai ir akušerės“, – pabrėžė Ingos Gruzdienės medicinos centro Klaipėdoje ir „Lifeklinikos“ Kaune steigėja bei vadovė.
Metai diktuoja organizmo pokyčius
Gydytojai tenka patirti, jog kūdikio atėjimą planuojančios brandesnės poros neretai nežino, nuo ko pradėti šį kelią, kokie tyrimai joms priklauso, kuo skiriasi kompensuojamieji ir nekompensuojamieji genetiniai tyrimai, o medicininė terminologija kelia dar daugiau sumaišties. Suprantama, jog nežinomybė gimdo baimes.
Vienas dažniausių poroms kylančių klausimų pirmiausia susijęs su pačia galimybe pastoti natūraliai. Tai tampa aktualu dėl su amžiumi vykstančių hormonų, ovuliacijos bei kitų organizmo pokyčių. Medikė primena, jog į didesnės rizikos zoną tiek kalbant apie pastangas pastoti natūraliu būdu, tiek nėštumo ar gimdymo atžvilgiu patenka 35 metų ir daugiau sulaukusios moterys.
„Vėlyvesnei tėvystei besirengiančios poros dažnai teiraujasi, per kiek laiko moteris turėtų pastoti. Tad jei to nepavyksta padaryti per šešis mėnesius reguliarių bandymų, visada rekomenduojama kreiptis į vaisingumo specialistus ar ginekologus“, – aiškino I. Gruzdienė.
Nerimą lydi didžiulės pastangos
Žinoma, pats didžiausias nuogąstavimas susijęs su pačiu vaikeliu. Ir tai suprantama – juk kiekviena pora geidžia susilaukti sveiko, guvaus naujagimio.
Kita vertus, būtent visi šie nerimastingi klausimai, pasak I. Gruzdienės, tampa galinga varomąja jėga ir motyvacija. Gydytoja pastebi ryškią tendenciją: vyresnio amžiaus poros į nėštumo planavimą žiūri kur kas atsakingiau ir yra pasirengusios skirti maksimaliai pastangų, kad užtikrintų sėkmingą nėštumo eigą ir baigtį.
Pašnekovės pastebėjimu, tokie pacientai aktyviai domisi šiuolaikinės medicinos galimybėmis ir dažnai savo iniciatyva renkasi ne tik valstybės kompensuojamus, bet ir mokamus, pavyzdžiui, itin didelio patikimumo neinvazinius prenatalinius tyrimus (NIPT), kurie leidžia anksti bei saugiai iš motinos kraujo įvertinti dažniausių genetinių ligų riziką.
Savo ruožtu gydytoja ginekologė I. Gruzdienė pabrėžia: vienas svarbiausių žingsnių sėkmingo vėlyvo nėštumo link – tai vizitas pas specialistą dar prieš pradedant bandyti pastoti. Būtent išankstinis planavimas leidžia išvengti daugybės klaidų ir tinkamai pasiruošti galimiems iššūkiams.
Pašnekovės teigimu, kreipiantis į ginekologą dar iki planuojamo nėštumo, bus galima sudėlioti konkrečiam atvejui tinkamą pasiruošimo svarbiam gyvenimo etapui bei rekomendacijų planą.
Su žalingais įpročiais – ne pakeliui
„Gydytojas pacientei suteiks informaciją apie tikėtinas rizikas, paaiškins, kaip jų išvengti, nurodys visus jai prieinamus tyrimus“, – patarė I. Gruzdienė.
Toks pasirengimo nėštumui planas apima kelis esminius etapus. Pirmiausia tai – medicininė patikra, kai atliekami bendri sveikatos tyrimai, įvertinama lėtinių ligų rizika, aptariama šeimos ligų istorija, kuri gali turėti įtakos genetinių ligų tikimybei.
Gydytojos teigimu, poroms ne mažiau svarbu atlikti ir „namų darbus“, susijusius su gyvensenos pokyčiais. Būsimiesiems tėvams rekomenduojama atsisakyti alkoholio, rūkymo, subalansuoti mitybą, koreguoti kūno masės indeksą, jei jis nėra optimalus, nes tai turi tiesioginę įtaką sėkmingam pastojimui, galiausiai – rasti efektyvių būdų valdyti stresą.
Taip pat į kasdienę moters rutiną rekomenduojama įtraukti reikiamus papildus, vitaminus. Medikė primena, jog vienas būtiniausių papildų planuojančioms nėštumą yra folio rūgštis, nes ji reikšmingai sumažina nervinio vamzdelio defektų riziką vaisiui. Šį vieną svarbiausių B grupės vitaminų rekomenduojama pradėti vartoti likus bent trims mėnesiams iki pastojimo.
Komandinė sėkmė: čia svarbūs abu
Vienas esminių aspektų, kurį I. Gruzdienė taip pat nuolat akcentuoja savo pacientams, yra partnerio vaidmuo. Būsimo naujagimio sveikata yra abiejų tėvų atsakomybė, todėl vyro sveikata ir gyvensena yra lygiai tokia pat svarbi, kaip ir moters.
„Turime nepamiršti, kad už būsimo naujagimio sveikatą atsakinga ne tik pati moteris, bet ir vyras. Todėl abiejų partnerių patikros yra svarbios tiek pastojimo laikui, tiek kokybiškam kiaušialąstės augimui, tiek sveikam naujagimiui“, – sakė specialistė.
Tad vyrams taip pat galioja rekomendacijos dėl žalingų įpročių atsisakymo. Be to, patariama vengti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti spermos kokybę, pavyzdžiui, dažno ir ilgo kaitinimosi karštose pirtyse ar saunose.
Kaip vaizdžiai pastebi pašnekovė, tėvystės kelias – tai komandinis darbas, kurio sėkmė priklauso nuo abiejų partnerių įsitraukimo ir nuoširdžių pastangų.
Toks nusiteikimas bei šiuolaikinės medicinos pažanga poras turėtų įkvėpti, jog brandesnis amžius netaps neįveikiama kliūtimi svajonei apie vaikus – atsakingas požiūris, kruopštus planavimas ir profesionalų pagalba leidžia pasiekti puikių rezultatų, pripažįsta Ingos Gruzdienės medicinos centro Klaipėdoje ir „Lifeklinikos“ Kaune steigėja bei vadovė.
