Savo 50 metų jubiliejų garsi visuomenės veikėja, koncerno "Achemos grupės" sveikatingumo ir viešbučių verslo grupės vadovė Violeta Boreikienė sutiko ant operacinės stalo. Per plauką nuo mirties buvusi moteris dabar itin rūpinasi savo sveikata, atrado Penkis Tibeto pratimus ir yra įsitikinusi, kad tradicinė medicina privalo bendradarbiauti su netradicine.

Dievas pasakė: dar ne laikas

"Gyvenimo įvykiai dažnai koreguoja mūsų siekius, išverčia iš balno ir pačius stipriausiuosius. Neseni įvykiai privertė taip pat rimtai susimąstyti, pergalvoti, ką dariau ne taip, ir keisti savo gyvenimo būdą. Ne, ne mažinti veiklos krūvį, bet keisti mitybą, poilsio režimą, požiūrį į aplinką", – pripažįsta žvalumu, energija spindinti 52 metų moteris.

Savo jubiliejų prieš dvejus metus ji sutiko netradiciškai: Vilniuje, Santariškėse, ant operacinio stalo. Dieną, kai jau rengėsi išeiti iš ligoninės, Violetai trūko kraujagyslė ir į pilvą išsiliejo kraujas.

Vėliau medikai teigs, kad jei tai įvyktų namie, kol atvažiuotų greitosios pagalbos automobilis, paaiškėtų nelaimės priežastis ir greta nebūtų artimo žmogaus, pacientą vargu ar būtų įmanoma išgelbėti.

"Buvau papusryčiavusi, todėl kraujui išsiliejus į pilvą patyriau itin skausmingą skrandžio valymo procesą per nosį, dar vieną skubią operaciją ir kokias tik įmanoma komplikacijas, kurias buvo galima įtraukti į mokymo programą medicinos studentams", – dabar šypsojosi V.Boreikienė.

Per du mėnesius Santariškėse pro langą ji ne tik galėjo pasigrožėti žiema, medžiais, skubančiais žmonėmis ir automobiliais, bet ir apmąstyti savo gyvenimą.

"Tai buvo Dievo įspėjimas, kad mano misija Žemėje dar nebaigta, – neabejojo Violeta. – Kartu tai buvo perspėjimas rūpintis ne tik kitais žmonėmis, bet labiau mylėti ir save."

Kitoks požiūris į Rytų mediciną

Ne, Violeta nebuvo apsileidusi ar nesportiška. Skaudvilės vidurinėje ji žaidė rankinį, lankė lengvąją atletiką, slidinėja, važinėja dviračiu. Vis dėlto dėl darboholizmo, nesirūpinimo mityba išeikvojo daug organizmo rezervų ir sveikata jai parodė geltoną kortelę.

"Kas iš to, jei atostogaudamas dvi savaites sportuoji, o po to vėl dirbi kaip išprotėjęs, nereguliuoji mitybos? – retoriškai klausė veikli moteris ir pripažino, kad darbą ji myli labiau už gyvenimą. – Todėl alinamas gyvenimo būdas mane atvedė iki operacinio stalo."

Netrukus Violetai išsivystė pleksitas – nervinio raizginio uždegimas.

"Kentėjau didelius skausmus, negalėjau užmigti, leido vaistus nuo skausmo, kol galiausiai išrašė tokius stiprius vaistus, kad gydytoja perspėjo geriau nė neskaityti anotacijos", – dabar šypsodamasi V.Boreikienė pripažino, kad ji vis dėlto negalėjo neskaityti informacijos. Perskaičiusi buvo šokiruota, kad šie stiprūs vaistai, paprastai skiriami epilepsija ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiesiems, jai buvo skirti vartoti du mėnesius.

Po pirmos dozė sukosi galva, moteris vos galėjo kalbėti ir išsigandusi galvojo, kas bus po kelių mėnesių.

Bet nuo milžiniškos "chemijos" dozės ją išgelbėjo garsus kineziterapeutas, masažo specialistas Arūnas Junda.

"Jau po pirmojo itin stipraus giluminio, taškinio masažo aš galėjau užmigti be skausmo, – prisipažino V.Boreikienė. – Po antro masažo seanso, kurį atliekant ašaros tekėjo upeliais, aš pasveikau."

Išsigelbėjo nuo operacijos ir antibiotikų

Gavusi skausmingą pamoką Violeta perskaitė daug knygų sveikatingumo tema, apie gyvenimo būdą.

"Šiuolaikiniai gydytojai daro stebuklus, bet jie privalo bendradarbiauti su netradicine medicina, kuriai tūkstančiai metų. Net ir būdami sveiki, privalome rūpintis savo sveikata", – neneigdama šiuolaikinės medicinos V.Boreikienė prisipažino, kad po kelių išgyventų sudėtingų situacijų vaistus vartoja tik išimtiniais atvejais ir jau kitaip vertina ajurvedą, masažo meną, Rytų mediciną.

Violeta tik daug vėliau suvokė, kad 1995 m. patirtas įvykis buvo tarsi pirmasis ženklas, kurio tuo metu ji neužfiksavo.

Tada slidinėdama Slovakijoje po šuolio nuo tramplino ji krito ant nugaros ir po stipraus smūgio trumpam neteko sąmonės. Gydytojai konstatavo stuburo išvaržą, o slankstelis užspaudė nervą.

"Negalėjau priminti kojos, o man konstatavo, kad būtina operuoti, – pasakojo V.Boreikienė. Naktį prieš išvykstant į ligoninę ji pajuto milžiniškus skausmus ir buvo anksčiau laiko nuvežta į gydymo įstaigą. – Kitą dieną budėjęs gydytojas Almantas Pocius atliko manualinės terapijos seansą. Išnarstė kiekvieną slankstelį. Ir taip – visą savaitę, kiekvieną dieną. Sunku buvo patikėti, bet jis mane išgelbėjo nuo operacijos ir krūvos antibiotikų."

Atrado Penkis Tibeto pratimus

Dabar Violeta su šeima per atostogas daug važinėja dviračiu savo mėgstamais maršrutais nuo Palangos iki Klaipėdos ir atgal arba nuo Klaipėdos iki Nidos ir atgal, keliauja po kalnus, propaguoja ėjimą su šiaurietiškomis lazdomis.

"Nuostabu gėrėtis gamta, gyvūnija, kopti į kalnus ir eiti siaurais kalnų takeliais, apsistoti kukliose trobelėse, išsimaudyti kalnų ežere ir būti čia ir dabar, – spindi V.Boreikienė. – Reikia ne tik per atostogas kelias savaites, bet po darbo valandų sugebėti atsiriboti nuo problemų, kurios niekada nesibaigia, kasdien laikytis mitybos principų ir rasti laiko savo sielai bei kūnui. Ir, beje, nebūtinai tik sporto klubuose."

Kasdien apie 5.30 val. atsikelianti Violeta dieną pradeda nuo Penkių Tibeto pratimų. Tūkstantmečius puikiai žinomą senovės vienuolių metodą jai pasiūlė viena garsi ajurvedos meistrė iš Kauno.

"Šių pratimų galią pajutau jau po poros mėnesių, – apie sveikatingumą, gyvybiškumą, jaunystę sugrąžinančius tibetiečių pratimus švytėdama kalbėjo V.Boreikienė. – Kai kuriuos iš tų pratimų atlikti nelengva, bet kasdien skiriu tam apie 15–20 minučių ir po to su pakylėjimu 8 valandą pradedu darbus. Ir labai greitai pajutau didelį energijos pliūpsnį, tapau dar žvalesnė, po didžiausių darbų beveik nepavargstu, o sveikata – puiki."

Reguliuoja mitybą

Valganti daug šviežių salotų, dribsnių košių, gerianti daug žolelių arbatų, beveik kasdien atliekanti Penkis Tibeto pratimus moteris ne tik puikiai jaučiasi, bet numetė dešimt ir dabar sveria 59 kilogramus.

"Jaučiu kiekvieną priaugantį gramą, – kvatojasi moteris, o po to rimtai taria: – Antsvoris – vienas iš mūsų sveikatos priešų. O gyvenimas labai gražus, mus supa daug nuostabių dalykų. Keliaudama po kitus kraštus mačiau, kaip vargingai gyvenantys žmonės moka džiaugtis gyvenimu. Jie linksmi, spinduliuoja energija, valgo, ką duoda gamta. Vadinasi šiame urbanizuotame, moderniausių technologijų prisotintame pasaulyje, kur didelis tempas taip pat tampa mūsų rykšte, nebemokame gyventi ir derinti darbo su šeima bei laisvalaikiu."

Sveikata – brangiausias mūsų turtas nėra tik tušti žodžiai ar milijonus kartų girdėta frazė. Tiek darbdaviui, tiek šeimai, reikalingas sveikas žmogus. Puikus ir darbingas klimatas kolektyve ir šeimoje – taip pat raktas į sėkmę ir kokybiškesnį gyvenimą.

O Tibetas? Violeta šypsosi: "Pamatyti šios šalies vienuolynus, kalnus, pakeliauti siaurais takeliais, susipažinti su kultūra, gyvenimo būdu ir Penkis Tibeto pratimus išradusia tauta – viena iš mano svajonių. Tikiuosi, kad ji būtinai išsipildys."