Plonesnės kojinės, trumpesnis sijonas vasarą išryškina tai, ko žiemą nebuvo matyti. Ak, tos išsiplėtusios kojų venos! Jas reikia gydyti, ir ne tik dėl grožio – ligos komplikacijos labai grėsmingos.
Priežasčių yra daug
Keturių moterų iš dešimties ir kas penkto vyro kojų venų kraujotaka sutrikusi. Tokia realybė.
O kai kraujotaka sutrikusi, kojas skauda, iššoka venų mazgai. Tai ne tik negražu, bet ir pavojinga.
"Kojų venų ligos paūmėja šiltuoju metų laikotarpiu, nes dėl šilumos atsipalaiduoja raumenys, plečiasi kraujagyslės, labiau išryškėja tinimas", – atkreipia dėmesį Kauno klinikų gydytoja kraujagyslių chirurgė Žana Kavaliauskienė.
Kodėl tiek daug žmonių sutrinka kraujotaka kojų venose, jos išsiplečia? Pasirodo, jei mamos venos išsiplėtusios, dažniausiai šia liga serga ir dukros. Ar tai neišvengiamai lemia paveldėjimas?
"Iš tiesų, jei vienas iš tėvų serga šia liga, tikimybė, kad mergaitė paveldės venų varikozę, yra apie 60 proc., o berniukui – apie 40 proc. Jau genetiškai nulemta, kad venų vožtuvai yra šiek tiek silpnesni. Laikui bėgant, jei dėl gyvenimo būdo tenka ilgai stovėti ar sėdėti, blauzdų raumenys nedirba ir veninis kraujas tvenkiasi kojose. Silpnesni venų vožtuvai suyra ir nebeatlieka savo funkcijos", – plačiai paplitusios ligos priežastis vardija gydytoja Ž.Kavaliauskienė.
Ligą gali išprovokuoti ir hormoniniai veiksniai: brendimas, nėštumas, menopauzė, geriamųjų kontraceptikų vartojimas, nutukimas, aukštakulnių batelių avėjimas, ilgalaikis kaitinimasis saulėje ir pirtyse.
Pavojai būsimoms mamoms
"Esu turėjusi pacienčių, kurioms venų varikozė išsivystė nėštumo laikotarpiu. Visos jos guodėsi, kad iki nėštumo buvo tik paryškėjęs venų tinklas, ir buvo šokiruotos, kai taip greitai atsirado varikoziniai mazgai", – dalijasi patirtimi gydytoja Ž.Kavaliauskienė.
Kai kurioms gydytojos pacientėms išsivystė komplikacijos – paviršinių venų tromboflebitas ir giliųjų venų trombozė. Šios moterys buvo gydytos Akušerijos ir ginekologijos klinikoje iki pat gimdymo.
"Nėštumo metu negali būti atliekamos jokios venų operacijos nei sklerozavimo procedūros. Jei varikozė be komplikacijų, užtenka mūvėti antros kompresinės klasės kojines. Išsivysčius komplikacijoms reikalingas stacionarinis gydymas: skiriami mažos molekulinės masės heparininiai preparatai, ypač komplikuotais atvejais implantuojami specialūs filtrai, kurie apsaugo, kad trombai nepatektų į plaučius", – aiškina gydytoja.
Svarbu vožtuvo sandarumas
Ligos išsivystymo mechanizmas labai paprastas: ji atsiranda dėl paviršinių venų vožtuvų nesandarumo.
Kojų venose jie yra kas 7–15 cm, lengvai atsidaro kraujui kylant aukštyn ir tučtuojau užsiveria, jam pratekėjus. Kraujas iš kojų giliosiomis venomis teka į apatinę tuščiąją veną ir grįžta į širdį. Kraujo tėkmę širdies link stimuliuoja ir palaiko susitraukinėjantys skersaruožiai kojų raumenys. Kraujui tekėti priešinga kryptimi trukdo venų vožtuvai, užkertantys kelią veninės kraujotakos refliuksui.
"Jeigu vena išsiplėtusi arba vožtuvai pažeisti, jie visiškai nebeuždaro kraujagyslės spindžio, ir kraujas, atsipalaidavus kojų raumenims, grįžta atgal. Taip vystosi veninio kraujo sąstovis kojose. Ryškėja veninė hipertenzija, progresuoja lėtinis venų nepakankamumas", – aiškina Ž.Kavaliauskienė.
Kraujotakos sutrikimus lemia ir pėdų deformacijos – plokščiapėdystė, šleivapėdystė, todėl tėvai turi atkreipti į tai dėmesį, augindami vaikus. Kojų kraujotakos sutrikimai gali turėti įtakos atsirasti proktologinėms problemoms.
Prisideda trombų pavojus
Pirmieji prasidedančios ligos simptomai – kojos greitai pavargsta, būna sunkios, patinsta, jas varsto skausmas, panašus į mėšlungio. Išryškėja išsiplėtusios ir pamėlusios venos, vėliau atsiranda mazgai, kurie vadinami varikoziniais.
Esant vėlesnėms ligos stadijoms išplonėja blauzdų oda, atsiranda rudos dėmės ir gali atsiverti žaizdos – trofinės opos. Prisidėjus infekcijai, išsivysto pažeistų audinių uždegimas, dar labiau blogėja kraujotaka ir didėja trombozių rizika.
"Suprantama, kad nereikia laukti, kol tai atsitiks. Bijoti eiti pas gydytoją – taip pat. Jo konsultacija, tyrimas ultragarsu galbūt parodys, kad operacijos nereikės", – chirurgijos specialistė Ž.Kavaliauskienė tikina, kad veiksmingas gali būti gydymas vaistais.
Yra vaistų, kurie sustiprina venų sienelių tonusą, mažina jų suglebimą, išsiplėtimą, slopina uždegimus, slopina trombų susidarymą, padeda išvengti venų varikozės komplikacijų. Vaistus reikia gerti du tris mėnesius, kartais net kelis kursus per metus. Toks gydymas kuriam laikui atitolina operaciją.
"Kartu su vaistais dažnai skiriamas gydymas heparininiais tepalais ir kompresine terapija. Tepalai prasiskverbia po oda, ją vėsina ir gaivina, o tai ypač naudinga, kai ji yra sudirginta", – aiškina gydytoja chirurgė.
Gydomieji tepalai gerina kraujotaką, mažina uždegimą, edemą, skausmą ir niežėjimą, slopina trombų susidarymą.
Dar vienas nechirurginis gydymo metodas – kompresinė terapija. Jai naudojamos kompresinės kojinės apspaudžia koją tam tikru slėgiu, priklausomai nuo jų klasės. Kojinės aktyvina kraujotaką, todėl efektas daugeliu aspektų teigiamas. Net kelionėje, ypač skrendant lėktuvu, labai tinka kompresinės kojinės. Jų negalima mūvėti tik tuo atveju, kai, be veninio nepakankamumo, išsivystęs dar ir arterinis, perspėja gydytoja.
Trys chirurginiai metodai
Jei liga toli pažengia ir komplikuojasi, ją visiškai įveikti įmanoma tik chirurginiu būdu.
"Klasikinis venų operacijos metodas taikomas jau seniai. Per kirkšnies arba pakinklio pjūvį įvedamas specialus zondas ir pašalinamas didžiosios arba mažosios poodinės venos kamienas. Varikoziniai mazgai šalinami per atskirus mažus pjūvelius blauzdoje", – aiškina kraujagyslių chirurgė Ž.Kavaliauskienė.
Ji tikina, kad po tokių operacijų ligoniai jau kitą dieną išleidžiami į namus, o po savaitės gali būti darbingi, jei darbas nesusijęs su sunkiu fiziniu krūviu.
"Anksčiau buvo taikomas venų sklerozavimo metodas, suleidžiant gryną sklerozuojantį preparatą. Dabar pripažinta, kad pažangesnė putų skleroterapija. Ji atliekama per 15–30 minučių, nereikia vaistų nuo skausmo, ligonis iš karto po procedūros gali vaikščioti ir užsiimti įprastine veikla. Putos paruošiamos pagal specialią metodiką iš sklerozuojančio vaisto ir sušvirkščiamos į pažeistą veną. Jos sienelė sudirginama, sustorėja vidinis sluoksnis ir vena užanka. Taip sustabdomas netaisyklingas kraujo tekėjimas", – metodiką aiškina gydytoja Ž.Kavaliauskienė.
Naujausias chirurginis venų varikozės gydymo metodas – operacija endoveniniu lazeriu ir gydymas intensyvia pulsine šviesa.
"Operuojant endoveniniu lazeriu įprastinių pjūvių nereikia. Pakanka kontroliuojant ultragarsu, praduriant odą, įvesti šviesolaidį. Per operaciją ultragarso kontrolėje venos sienelė paveikiama lazerio šviesos energija ir venos spindis susitraukia bei užanka. Operacija neskausminga, nelieka jokių randų, pooperacinis laikotarpis trunka vos kelias valandas", – apie metodo privalumus pasakoja chirurgė Ž.Kavaliauskienė.
Kaip apsisaugoti?
Daug vaikščioti, plaukioti, važinėti dviračiu – tai aktyvina kojų kraujotaką ir kartu mažina venų ligų riziką.
Vyrams, mėgstantiems sunkiąją atletiką, negalima sportuojant kilnoti sunkių svarmenų stovimoje padėtyje.
Genetiškai paveldėjusiems ligą patariama mūvėti kompresines kojines.
Komentaras
Airinė Kučinaitė, kineziterapeutė
Po ilgos darbo dienos, kelionės, nuo aukštakulnių pavargusioms kojoms, prieš menstruacinį ciklą jose besikaupiant skysčiams ar netgi po gimdymo gali padėti limfodrenažinis masažas, arba vadinamoji presoterapija. Tai procedūra, atliekama kompresinės terapijos aparatu. Ant kojų užmaunami specialūs ilgų kojinių arba rankovių aplikatoriai, vibruojančio slėgio bangos suaktyvina bendrą limfos apytaką norimoje srityje (paprastai kojų ir pilvo) ir tiesiogine prasme išstumia limfą iš periferijos į stambiąsias limfagysles bei kraujagysles.
Taip yra koreguojamos kūno formos, mažinamas celiulitas, mažinamas patinimas, gerinama kraujotaka. Limfodrenažas skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo, sumažina paburkimą ir tinimą, gerina ląstelių medžiagų apykaitą. Procedūra nereikalauja jokio specialaus pasirengimo.
Limfodrenažinis masažas taip pat gydo celiulitą. Puikiai tinka derinti kartu su kūno vakuuminiu masažu: šis veikia paviršutinį odos sluoksnį, labiau skirtas kraujotakai aktyvinti, o presoterapija veikia kur kas giliau, išjudindama kartu ir limfą. Metodas tinka žmonėms, kuriems nuolat šąla kojos, taip pat po traumų, operacijų, taip pat ir onkologinių, netgi detoksikuoja, iš organizmo šalina šlakus ir toksinus, gerina raumenų tonusą, stangrina odą.
Naujausi komentarai