Vienas tokių pacientų sutiko pasidalinti ir savo istorija. Vilniaus rajone gyvenantis Jonas šiandien – ant patalo klinikinėje ligoninėje.
„Diabetą nustatė prieš dešimt metų “, – prisiminė 72-ejų vyras.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Jonas prekiaudavo daržovėmis Kalvarijų turguje ir tikisi tai daryti toliau. Tačiau dabar gresia jau ne pirštų, o kojos netekti.
„Vien dėl to, kad rūkiau, neklausiau daktarų. Aš nemėgėjas į poliklinikas vaikščioti, nors užmušk. Tik dukros galėjo mane ištarabanyti“, – kalbėjo Jonas.
Prognozė išgąsdino – Jonas pasakojo jau kelis mėnesius neberūkantis. Jei jis pas gydytojus pasirodė tik po skausmų ir atsivėrusios žaizdos, dalis gyventojų tikrinosi prevenciškai. Taip keli šimtai vilniečių penktadienį tikrinosi be eilės ir be siuntimo.
„Pirmas ir antras – gali registruotis abu tipai“, – aiškino Klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja Ingrida Valužytė.
Į kabinetą užėjo ir vilnietis Kęstutis.
„Toks tyrimas – pirmą kartą, nors seniai sergu diabetu – apie 20 metų“, – pridūrė jis.
Klinikinėje ligoninėje žmonės tikrinami būtent dėl diabetinės pėdos, o tai gana dažnas diabeto palydovas.
„20–30 procentų. Jauni žmonės serga pirmo tipo diabetu, jiems irgi gali būti tokie dalykai, mes turime tokių pacientų“, – aiškino Klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgas Tomas Janušauskas.
Patikra – greita ir neskausminga.
„Vykdome pulsų apčiuopą ir taikome doplerometrijos metodą, tai yra specialiu aparačiuku klausome kraujotaką“, – nurodė Klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja.
„Diabetas pakenkia nervinio impulso perdavimui – sutrinka jutimai. Dažnai nutinka, kad jie nejaučia skausmo, nejunta, kai atsiranda žaizdelė, kai į batą pakliuvo akmenukas. Jie pritrynė ir atsiranda žaizda, taip pat gali bate iššusti tarpupirštis – irgi atsirasti žaizdelė“, – teigė Klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgas.
„Konkrečiai diabetinės pėdos aš niekada nesitikrinau“, – pripažino vyras.
Paprastai kalbant, diabetinė pėda turi dvi dalis – sutrikusią kraujotaką ir nejautrą. Žmogus ima nebejausti skausmo.
„Nieko džiugaus nelaukiu. Žinau, kad pėdos yra ne tokios, kokios turėtų būti. Skauda ir norisi sužinoti, kiek liko laiko, kol nupjaus“, – dalijosi pašnekovas.
Vilnietis juokavo, bet būna, kad po tokios prevencinės patikros, iš tiesų išgirsta: būtina gultis į ligoninę. Pernai iš 200 patikrintų tai išgirdo trys.
„Buvo žaizdos pėdose, negyjančios ilgą laiką – pusmetį. Sutrikusi kraujotaka“, – komentavo I. Valužytė.
Amputacija – jau kraštutinis dalykas, kai simptomai ignoruojami. Nors procedūra nesudėtinga ir nereikalauja specialaus pasiruošimo, žmogui, norinčiam pasitikrinti bendra tvarka, tektų laukti ne kelias savaites, o mėnesius.
„Šiais laikais pas gydytojus papulti – sudėtinga “, – komentavo T. Janušauskas.
Pirmas žingsnis – gauti siuntimą iš šeimos gydytojo.
„Bendra tvarka – kelių mėnesių eilė, du–trys mėnesiai, gali tekti ir pusę metų laukti“, – aiškino I. Valužytė.
O tikrintis rekomenduojama kasmet.
„Visiems diabetikams – ar pirmo, ar antro tipo – rekomenduojama kartą per metus atvykti pas kraujagyslių chirurgą ir pasitikrinti arterinę kraujotaką“, – aiškino I. Valužytė.
Vilniečiai penktadienį taip pat pakviesti nemokamai pasimatuoti gliukozės kraujyje ir atlikti kūno masės analizę – Vingio parko estradoje, nes poliklinikose, anot atėjusiųjų...
„Eilės neišpasakytos, ką čia eisi“, – kalbėjo moteris.
„Kiekvieną kartą išgirstu tą patį“, – pridūrė kita pacientė.
Per diabeto dieną medikai primena – cukrinis diabetas yra viena sparčiausiai plintančių lėtinių ligų pasaulyje. Lietuvoje serga daugiau nei 160 tūkst. žmonių, iš kurių apie 90 proc. – antrojo tipo. Pastarojo tipo diabetas vystosi lėtai, todėl ilgą laiką žmogus gali nejausti nieko įtartino, o pirmuosius simptomus daugelis painioja su pervargimu ar stresu – dėl to nepasitikrina laiku.
(be temos)