Kaunietė Živilė regą tikrinasi reguliariai, tačiau patekti pas akių gydytoją – ne taip paprasta. Vizitui registruojasi dar prieš mėnesį, bet net ir tada prie kabineto durų tenka laukti valandų valandas.
„Turbūt kelias valandas laukiau, nes žmonių buvo labai daug“, – pasakojo pacientė Živilė Klusienė.
Su tokia realybe susiduria daugelis norinčių pasitikrinti regą. Medikai pripažįsta – problema opi: Kaune pas akių gydytoją kai kur tenka laukti iki 4 mėnesių.
„Buvo pora pacientų, kurie registravosi sausio pabaigoje. Iš tikrųjų eilės labai didelės, krūviai dideli tiek gydytojams, tiek pacientams, o laukimas ilgas“, – teigė Lietuvos akių gydytojų draugijos prezidentė Jūratė Vilma Balčiūnienė.
Kai kuriuose regionuose situacija ypač sudėtinga – vietų pas specialistus šiemet jau nebėra.
„Didžiausia problema yra Panevėžyje ir Šiauliuose, kur, pavyzdžiui, Panevėžyje laukimo eilės siekia apie 10 mėnesių. Pacientai šių metų patikrinimui jau neregistruojami, nes visi talonai užimti“, – aiškino J. V. Balčiūnienė.
Medikai pripažįsta – ne visada spėjama priimti net ir tuos pacientus, kurių būklė blogėja ir laukti nebegalima. Ypač rizikinga diabetu sergantiems žmonėms, kuriems akių patikra reikalinga bent kas kelis mėnesius, o kartais – ir kas mėnesį.
„Kai kurie nuleidžia rankas ilgai laukdami. Dažnai turime gydyti žmogų, kurio rega jau yra prasta, o tai gali baigtis net neįgalumu“, – pabrėžė J. V. Balčiūnienė.
Sveikatos apsaugos ministerija sugalvojo sprendimą. Lietuvoje cukriniu diabetu serga daugiau nei 170 tūkst. žmonių, kuriems būtina reguliari akių patikra – ji nuo šiol vyks nuotoliu.
„Šeimos gydytojas, apžiūrėdamas cukriniu diabetu sergantį pacientą, įvertins akių dugną, padarys nuotrauką, o akių dugno elektroninę nuotrauką per e. sveikatą nusiųs akių ligų gydytojui konsultacijai“, – komentavo sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Akių gydytojams nuotoliu patikrinti paciento būklę padės dirbtinis intelektas.
„Patikrinti tai, kas bus išanalizuota, bus žymiai greičiau. Dirbtinio intelekto algoritmai pažymi vietas, kurias reikėtų giliau panagrinėti“, – teigė KTU profesorius, dirbtinio intelekto ekspertas Vidas Raudonis.
Projektas startuoja Kaune, tačiau dalis kauniečių sako labiau pasitikintys gyvu gydytojo įvertinimu nei nuotolinėmis ar dirbtinio intelekto konsultacijomis.
„Ateini ir garantija didesnė. Tiksliai žinai, kad nustato specialistas, kuris išmano“, – teigė moteris.
„Norėčiau pas specialistą. Kodėl nepabandžius, bet gal gerai ir nuotoliu, jei nėra didelės problemos“, – tikino vyras.
„Jeigu nepaeičiau, būtų gerai, bet kol paeini, geriau gyvas kontaktas. Kitaip visai jautiesi“, – tvirtino moteris.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Dalį akių ligų specialistų funkcijų perėmus šeimos gydytojams, poliklinikoms teks savo lėšomis įsigyti ir specialią įrangą.
„Aparatūra tikrai turės pasirūpinti patys sveikatos centrai. Galbūt galės dalintis įranga, jeigu tai bus įmanoma“, – sakė L. Vaidelienė.
Šeimos gydytojai sako, kad atsiradus papildomoms funkcijoms darbo krūvis dar labiau išaugs.
„Papildomo krūvio atsiras ir šeimos gydytojui, ir oftalmologui, nes gydytojas pildys klausimyną ir tam sugaiš laiko. Oftalmologai per 7 dienas pateiks aprašymą, tad darbo padaugės abiejose pusėse“, – tvirtino Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė Alma Astafjeva.
Gali ilgėti eilės patekti ir pas šeimos gydytojus, tačiau taip, esą, pagalbą greičiau gaus kritiniai pacientai.
„Bus specializuotas siuntimas su specializuota anketa, daugiau ištyrimų. Bet iš kitos pusės bus objektyvu: pamatuosime akispūdį, patikrinsime regą. Pacientas gaus platesnį ištyrimą ir oftalmologo konsultaciją nevykdamas į gydymo įstaigą“, – aiškino A. Astafjeva.
Išbandžius nuotolines akių patikras diabetu sergantiems pacientams, sėkmės atveju tokia tvarka galėtų būti taikoma ir kitiems akių ligomis sergantiems žmonėms. Nuotolines patikras planuojama pradėti lapkritį.
(be temos)
(be temos)
(be temos)