Pagalba

Tinkamai prižiūrimos lėtinės žaizdos - užgyja

Lėtinės žaizdos – dažna problema, kelioms savaitėms, mėnesiams ar net metams apkartinanti gyvenimą. Nuo ilgai negyjančių žaizdų kenčiantys žmonės vargsta, keliskart per dieną opą tepliodami kaimynės rekomenduotu tepaliuku, tvarstydamiesi marliniais tvarsčiais. Nuo skausmingų ir dažnų perrišimų kenčia neįgalūs, prie lovos ar invalido vežimėlio prikaustyti žmonės. Tačiau tinkamai rūpinantis žaizdomis daugelio rūpesčių galima išvengti.

Priežastys – įvairios

Įvairios nedidelės ūmios žaizdos (įsipjovimai, nubrozdinimai, chirurginės žaizdos) paprastai užgyja per 1-2 savaites, nesukeldamos jokių rūpesčių. Visai kitokios yra ilgai negyjančios žaizdos, dar vadinamos trofinėmis opomis. Neretai jos atsiranda kojose dėl kojų kraujotakos sutrikimų ir kamuoja vyresnio ir senyvo amžiaus žmones. Dažniausiai pasitaikančios priežastys – kojų venų ligos (veninės opos) ir diabeto komplikacijos (diabetinės opos pėdose).

Prie patalo ar vežimėlio prikaustytiems ligoniams sunkiai gyjančių žaizdų gali atsirasti dėl ilgo gulėjimo arba sėdėjimo vienoje padėtyje – dėl spaudžiančio kūno svorio suspaudžiami audiniai. Tokios žaizdos vadinamos pragulomis.

Bet kuri lėtinė žaizda greitai sugytų, jei būtų pašalinta jos atsiradimo priežastis, pvz., atlikta venų operacija. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių – žmogaus sveikatos būklės, valios, ligos ir gydymo istorijos - ne visuomet įmanoma tai padaryti. Kartais belieka kantriai kovoti su ligos pasekmėmis – gydyti žaizdą ir tinkamai slaugyti ligonį.

Svarbu – slauga

Tinkama slauga itin svarbi pragulų atveju: kad jos nesusidarytų, o jau atsiradusios pragulos greičiau sugytų, būtina ligonį vartyti, keisti kūno padėtį bent kas dvi valandas. Slaugant sunkiai sergantį ligonį namuose, verta įsigyti arba išsinuomoti specialią lovą ar čiužinį (informacijos galima gauti Lietuvos invalidų draugijoje).

Bet kokias žaizdas būtina saugoti nuo užkrėtimo, nes patekusi infekcija lėtina žaizdos gijimą ir gali išplisti į raumenis, kaulus. Infekcija ypač pavojinga diabetinėms opoms – laiku jos nesustabdžius, gali tekti amputuoti pirštus, pėdą ar net koją.

Tinkamai įvertinti žaizdos būklę gali tik gydytojas arba patyrusi slaugytoja, savigyda užsiimti itin rizikinga. Todėl klysta tie, kurie mano, kad žaizda – tai menkniekis, dėl kurio neverta trukdyti gydytojo. Jei atsiradusi žaizda neužgijo per 3-4 savaites, būtina kreiptis į savo gydytoją, nes tai gali būti ligos požymis. Jei dėl žaizdos kenčiate jau kelis mėnesius ar metus – nebedelskite: kuo žaizda „senesnė“, tuo sunkiau ir ilgiau ji gis.

Padeda – tvarsčiai

Žaizdą būtina tvarstyti, kad neišdžiūtų, nes išdžiūvusioje žaizdoje ląstelės negali daugintis ir gijimas sulėtėja. Tokiu atveju gali padėti tinkamai parinkti tvarsčiai. Šiuo metu naujausios technologijos specialios tvarsliavos pasirinkimas lėtinėms opoms – labai platus. Ji prieinama visiems, nes, turint gydytojo receptą, yra šimtu procentų kompensuojama.

Šiuolaikiški tvarsčiai nepalyginamai pranoksta marlinius tvarsčius. Juos naudojant, žaizdos nebereikia tepti tepalais. Iš specialaus hidrokoloido pluošto arba hidrokoloido masės pagaminti tvarsčiai sukuria žaizdoje drėgną aplinką, mažina skausmą, net 40 proc. pagreitina gijimą ir sugeria daug sekreto, todėl užtenka kelių perrišimų per savaitę. Specialūs pragulų tvarsčiai apsaugo žaizdą nuo išorinio užteršimo ir nenuslenka vartant ligonį. Infekuotoms opoms yra antimikrobinių tvarsčių su sidabro, nuo seno laikomo gera antiseptine priemone, jonais.

Parinkti tinkamiausią tvarstį ir išrašyti receptą gali apylinkės gydytojas, chirurgas ar dermatologas. Papildoma informacija teikiama nemokamu numeriu

8-800-70001, skambinant fiksuoto ryšio telefonu arba iš taksofono, arba 8-612-70001, skambinant mobiliuoju telefonu.