Dalijo į kairę ir į dešinę

Lietuvoje benzodiazepinų vartojama net 3 kartus daugiau nei kaimyninėse Baltijos ir Skandinavijos šalyse. Tai rodo dar prieš porą metų atlikti tyrimai. Taigi tautiečiai taikosi į naują priklausomybių rekordą?

Ministerija sukruto raginti gydytojus atsakingiau skirti šiuos psichotropinius medikamentus – įvertinti galimą jų naudą ir riziką. Visgi realybė tokia, kad dažniausiai dėl šių vaistų skyrimo papildomai nesikonsultuojama su psichikos sveikatos specialistais.

Didėjant socialinei atskirčiai, gilėjant kitoms problemoms, daugelio žmonių nervų sistema neatlaiko – dabar stebima neurozių, depresijų epidemija. Ji ima varginti dar mokyklinio amžiaus vaikus.

Akreditavimo taryba, atlikusi 2015–2016 m. pacientams išrašytų 13 pavadinimų psichotropinių vaistinių preparatų skyrimo teisėtumo tyrimą, nustatė, kad gydytojai išrašydavo psichotropinius vaistus, objektyviai neįvertinę pacientų bendros bei psichikos sveikatos būklės arba net asmenims, kurie niekada nesilankė toje gydymo įstaigoje.

Kai kuriems pacientams buvo išrašyti psichotropiniai vaistai, nors vizitai pas juos išrašiusį gydytoją įstaigoje nebuvo registruoti ir sveikatos istorijos nebuvo pildomos.

Pasitaikė ir tokių atvejų, kai skiriama du tris kartus daugiau vaistų, nei pažymima žmogaus sveikatos istorijoje, arba receptas „lengva ranka“ išrašomas savo giminaičiams, o vienu kartu jiems išrašytas preparatų kiekis viršijo leistiną kiekį ne ilgesniam kaip 30 dienų gydymo kursui.

Neurozių bei depresijų epidemija

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos vadovas prof. Julius Kalibatas sutiko, kad psichotropinių vaistų iš tiesų skiriama per daug, tačiau siūlė pažvelgti ir į augančią psichikos sutrikimų kreivę.

„Apskritai vaistų suvartojimas pasaulyje auga ir tai kelia didžiulį nerimą. Tačiau pažiūrėkime iš kitos pusės – mūsų žmonių psichikos sveikata yra kur kas blogesnė nei Skandinavijos šalyse. Didėjant socialinei atskirčiai, gilėjant kitoms problemoms, daugelio žmonių nervų sistema neatlaiko – dabar stebima neurozių, depresijų epidemija. Ji ima varginti dar mokyklinio amžiaus vaikus“, – aiškino J. Kalibatas.

Pasak psichiatro psichoterapeuto Raimundo Aleknos, besaikis benzodiazepinų – vadinamųjų raminamųjų – vartojimas tik parodo priklausomybių ligų mastą šalyje. „Galima sakyti, kad nebėra „švarių“ vartotojų, priklausomų tik nuo alkoholio ar kitos vienos medžiagos – dabar dažniausiai vartojami „mišiniai“. Be to, šeimose dažnai tarsi „pasiskirstoma“: vyras yra įnikęs į alkoholį, o žmona – vartoja raminamuosius. Ir moteris galvoja, kad priklausomybę turi vyras, o ji gydosi“, – pastebėjo specialistas.

Augina priklausomybę

Kalbėdamas apie dažniausiai naudojamus psichotropinius vaistus psichiatras psichoterapeutas pabrėžė, kad užuot padėję išspręsti problemą, jie situaciją tik dar labiau komplikuoja. „Benzodiazepinai sukelia įvairias priklausomybes, todėl nemažai šalių juos primygtinai reikalaujama riboti. Stebima tokia tendencija, kad psichiatrijoje, išskyrus sunkias psichiatrines ligas, juos apskritai reikėtų vengti skirti“, – sakė R. Alekna.

Šeimose dažnai tarsi „pasiskirstoma“: vyras yra įnikęs į alkoholį, o žmona – vartoja raminamuosius. Ir moteris galvoja, kad priklausomybę turi vyras, o ji gydosi.

Jo manymu, „paslaugą“ padarė farmacinės kampanijos, iš kurių gydytojai dažniausiai gauna vienpusišką informaciją apie šiuos vaistus. „Tikimasi, kad paskyrus juos kažkuriam laikotarpiui paciento savijauta pagerės ir vaistų nebereikės, tačiau naivu tikėtis tokių dalykų. Vaistai gyvenimiškų problemų neišsprendžia“, – kalbėjo psichiatras psichoterapeutas.

„Sunku būtų rasti psichotropinį vaistą, kuriam neišsivysto pripratimas, o anksčiau pravesta reklama juos skatino pradėti vartoti esant menkiausiems nuotaikos pakitimams ir nervų sistemos sutrikimams“, – antrino ir J. Kalibatas.

Neatlaiko pacientų spaudimo

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos vadovas atkreipė dėmesį, kad ne tik pas mus, bet ir kitose šalyse patys pacientai vos tik nuotaikai pablogėjus reikalauja atitinkamų vaistų. „Nesvarbu, jei gydytojas jau gali būti paskyręs atitinkamą gydymą, žmonės linkę užsiimti savigyda – prisikonsultavę su kaimynais reikalauja vienokio ar kitokio, jų manymu, veiksmingesnio vaisto“, – pabrėžė J. Kalibatas.

Taigi gydytojas pasijunta lyg įkaitu ir nenorėdamas turėti konfliktų su pacientu, tiesiog pasiduoda spaudimui.

R. Aleknos pastebėjimu, kaip ir į alkoholį įnikęs asmuo susiranda degtinės nepriklausomai nuo paros laiko, taip ir su šiais vaistais – žmogus „eina per gydytojus“ ir vienaip ar kitaip jų susiorganizuoja. „Be to, vieša paslaptis, kad tokių raminamųjų galima nusipirkti ir turguje“, – pastebėjo specialistas.

Specialisto nuomonė

Psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna:

– Dabar pasaulyje pagrindinis akcentas tenka medikamentiniam visų ligų gydymui. Tačiau esama nemažai literatūros, kuri demaskuoja vien medikamentinį gydymą. Apskritai atsiranda vis daugiau informacijos apie abejotiną dalies medikamentų poveikį. Daugeliu atvejų pacientų būklę daug efektyviau nei psichotropiniais vaistais galima koreguoti keičiant gyvenseną.

Savo ruožtu šiandien tiek kalbant apie specialistų rengimą, tiek kursų organizavimą, visiškai nekreipiamas dėmesys, kiek stipriai gyvensenos įpročių keitimas veikia žmogaus sveikatą. Kartais susidaro įspūdis, kad žiniasklaida suteikia daugiau informacijos apie fizinio aktyvumo, mitybos įtaką sveikatai, ligų prevencijai ar kažkokių simptomų sumažinimui. Reikėtų šviesti visuomenę, kad ir pats žmogus irgi turi prisiimti dalį atsakomybės dėl savo sveikatos pagerinimo, o ne vien aklai vadovautis tuo, ką siūlo medikai. Tačiau tai daugelio, ne vien mūsų šalies problema.