„Atlikome emocinės būsenos darbe pandemijos laikotarpiu tyrimą ir mums buvo svarbu suprasti, kaip iš tiesų emociškai jaučiasi mūsų darbuotojai (...). Apklausos rezultatai buvo pakankamai neblogi, negalėtume pasakyti, kad darbuotojai jautė stresą ar nenorėjo eiti į darbą, kad buvo sunku ir nepavyko suderinti darbo su šeima. Bet vis dėlto 80 proc. darbuotojų paminėjo, kad jie į darbą kartais eidavo jausdamiesi blogai“, – ketvirtadienį per susitikimą su psichologais, psichoterapeutais, žmogiškųjų išteklių specialistais kalbėjo G. Teresevičienė.

Anot G. Teresevičienės, pakitusi sveikatos priežiūros įmonių darbuotojų savijauta galėjo turėti įtakos jų darbo produktyvumui.

„80 proc. darbuotojų buvo emociškai išsekę ir jautėsi pakankamai blogai, vadinasi, nors jie ateina į tą patį darbą, gauna tą patį atlyginimą, tačiau pats produktyvumas žmogaus yra itin žemas, o medicinos sektoriui tai gali reikšti kai kuriais atvejais gana dideles pasekmes“, – pridūrė ji.

Be to, akcentavo G. Teresevičienė, prie pablogėjusios medikų emocinės savijautos galėjo prisidėti ir pastaruoju metu kilusi geopolitinė įtampa bei ekonominė situacija.

„Ir čia turbūt didžioji įtaka darbuotojams buvo dėl pandemijos. (...) Tačiau visus vargino bene viskas, daug griežtų taisyklių, reguliavimo, visur sklido tos pačios neigiamos žinutės ir visur aplink jau dvejus metus iš eilės ta pati tema. Prisidėjo ir karo grėsmės, ir ekonominė situacija“, – kalbėjo personalo direktorė.