Svarstyklės: skiepyti paauglius nuo koronaviruso ar ne?

Kad paskiepytų daugiau

Kanada neseniai tapo pirmąja valstybe, leidusia skiepyti bendrovių "Pfizer-BioNTech" sukurta vakcina nuo koronaviruso 12 metų ir vyresnius paauglius. Prieš savaitę JAV patvirtino "Pfizer-BioNTech" vakciną nuo COVID-19 12–15 metų asmenims skiepyti. Bendrovės "BioNTech" ir "Pfizer" dar balandžio mėnesį kreipėsi į JAV priežiūros tarnybas, prašydamos skubos tvarka leisti skiepyti jų preparatu 12–15 metų paauglius. Toks žingsnis žengtas, kai bendrovės paskelbė, kad trečiojo etapo klinikiniai jų vakcinos tyrimai su 12–15 metų paaugliais parodė, kad jiems suteikiama 100 proc. apsauga nuo koronavirusinės infekcijos. Europos vaistų agentūra (EVA), jei artimiausiu metu gaus klinikinių tyrimų duomenis, tokį patį sprendimą žada priimti dar šį mėnesį. Atsakingos JAV institucijos paskelbė, kad šios amžiaus grupės asmenis leista skiepyti, tikintis pasiekti aukštesnį vakcinuotos populiacijos procentą. Panašu, kad šiuo keliu gali nueiti ir Lietuva. Tuo labiau kad premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę paskelbė: jei EVA patvirtins, galimybės "Pfizer-BioNTech" vakcina skiepyti paauglius bus suteiktos ir Lietuvoje.

Tačiau ar skiepyti vaikus ir paauglius nuo COVID-19 tikrai saugu? Pasak Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėjos profesorės Aurelijos Žvirblienės, kol kas į šį klausimą atsakyti sudėtinga. "Mano žiniomis, EVA nė vienos vakcinos nuo COVID-19 dar nepatvirtino kaip saugios naudoti nepilnamečiams. Kol kas dar tik atliekami klinikiniai tyrimai. Kai EVA patvirtins, tada bus galima galvoti apie saugų vaikų ir paauglių skiepijimą nuo COVID-19, – sakė profesorė. – Vis dėlto vaikų ir paauglių vakcinacija būtų tikslinga tik tuo atveju, jei būtų siekiama visiškai sustabdyti koronaviruso plitimą, šio viruso cirkuliaciją."

Profesorės žodžiais, kita skiepijimo strategija būtų stengtis mažinti mirštamumą. T.y. skiepyti rizikos grupių, vyresnio amžiaus asmenis ir taip mažinti mirštamumo nuo COVID-19 procentus. "Kuri strategija geresnė? Sunkus klausimas, nes vaikams ir paaugliams, sprendžiant pagal procentus, kiek jų suserga sunkiai, kiek būna mirties atvejų, ši infekcija – ne pati pavojingiausia. Tačiau virusas gali keistis – gali atsitikti taip, kad vaikams ir paaugliams ateityje jis taps pavojingesnis. Mano nuomone, apie vaikų ir paauglių skiepijimą galima būtų galvoti tik tuo atveju, jeigu visiškai neliks jokių abejonių dėl šių vakcinų saugumo šios amžiaus grupės asmenims. Tačiau kol kas į šiuos klausimus neatsakyta", – pastebėjo A.Žvirblienė.

Tiria 12–15 metų paauglius

Pasak profesorės, šiuo metu "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna" atlieka tyrimus, ar vakcina saugi paaugliams. "Kalbant apie "Pfizer-BioNTech" vakciną, jau atlikti tyrimai su 16–17 metų paaugliais ir JAV yra patvirtinusi šią vakciną kaip saugią naudoti šioje amžiaus grupėje. Šiuo metu atliekami tyrimai, ar ši vakcina saugi naudoti 12–15 metų paauglių grupėje. Kompanijos "Moderna" sukurta vakcina nuo COVID-19 tiriama ir 16–17, ir 12–15 metų amžiaus grupėse", – pasakojo mokslininkė. RNR tipo (naujo tipo) "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna" vakcinų tyrimai šiose amžiaus grupėse vyksta sklandžiai, o kito tipo, tai yra vektorinių vakcinų "Johnson & Johnson" ir "AstraZeneca" klinikiniai tyrimai su vaikais buvo sustabdyti dėl nepageidaujamų reakcijų. "Taigi, kol kas galime kalbėti tik apie ateityje galimą vaikų ir paauglių skiepijimą RNR tipo vakcinomis "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna". Preliminarūs šių kompanijų tyrimų duomenys rodo, kad tyrimai sėkmingi. Tačiau pirmiausia šios vakcinos turi būti užregistruotos kaip tinkamos šiai amžiaus grupei ir turi būti įrašyta į šių vakcinų informacinį lapelį, kad jomis galima skiepyti vaikus", – reikiamas atlikti procedūras priminė A.Žvirblienė.

Lietuvoje iki šiol nebuvo nustatyta nė viena nepilnamečio asmens mirtis nuo koronaviruso. Imunologų teigimu, daugelis vaikų ir paauglių COVID-19 serga lengvai arba iš viso be simptomų. Vis dėlto, pasak profesorės, sunkių būklių yra pasitaikę: "Tokia būklė dar rudenį buvo nustatyta 17 metų pacientei, ji buvo gydoma reanimacijoje. Paaugliams pasitaiko ir daugiasistemis uždegimo sindromas, sukeltas koronavirusinės infekcijos. Tokiais atvejais vaikas ar paauglys paprastai perserga COVID-19 nesunkiai, bet paskui išsivysto sunki būklė, panaši į sepsį."

Kalbant apie organizmo reakciją į koronavirusą, daug kas priklauso nuo to, kaip veikia imuninė sistema. "Matyt, vaikų imuninė sistema sugeba gana greitai sudoroti tą virusą. Ir vaikai nelaikomi ypač pavojingais viruso skleidėjais, kurie aplink save užkrečia daug asmenų. Dažniausiai tai yra šeimos nariai, su kuriais glaudžiai bendraujama", – mokslininkės žodžiais, sprendžiant, ar vakcinuoti vaikus, turi būti atsižvelgta į tai, kad vaikai COVID-19 dažniausiai perserga lengvai ir užkrečia santykinai nedaug asmenų.

16–17 metų amžiaus grupės vakcinacija būtų tikslingesnė. "Juk tai labai aktyvi visuomenės dalis. Jie ir vakarėliuose dalyvauja, kai kurie aštuoniolikmečiai jau yra studentai, gyvena bendrabučiuose. Jie aktyviai platina virusą. Kaip minėjau, paauglius ir vaikus galima skiepyti siekiant sustabdyti viruso plėtrą. Tačiau pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, kiek tai stabdo virusą, ar tai tikrai yra sprendimas, turėsiantis didelę įtaką. Ar vis dėlto didesnę įtaką stabdant viruso plitimą turėtų didesnės dalies rizikos grupės žmonių vakcinacija, kad sumažėtų ligoninių apkrovimas. Visus tuos pranašumus ir trūkumus reikia labai gerai apsvarstyti", – anot A.Žvirblienės, kol kas neaišku, ar šiuo klausimu bus priimta bendra Europos Komisijos rekomendacija, ar kiekviena šalis priims savo sprendimus.

Aurelija Žvirblienė: apie vaikų ir paauglių skiepijimą galima būtų galvoti tik tuo atveju, jeigu visiškai neliks jokių abejonių dėl šių vakcinų saugumo šios amžiaus grupės asmenims. Tačiau kol kas į šiuos klausimus neatsakyta.

Naudojant hormoninę kontracepciją

Kaip atskirą vakcinavimo grupę galima išskirti paaugles merginas. Nustatytas ryšys tarp "AstraZeneca" vakcinos nuo COVID-19 ir kraujo krešulių, nors ir retai pasitaikančių, formavimosi. Užfiksuota keletas labai sunkių būklių ir net mirčių tarp hormoninę kontracepciją naudojusių moterų, paskiepytų "AstraZeneca" vakcina. Žinoma, kad ir hormoninė kontracepcija gali sukelti kraujo krešulių, ir tikimybė jiems susidaryti vartojant hormoninę kontracepciją yra daug didesnė, nei skiepijantis nuo COVID-19 "AstraZeneca". Nemaža dalis dabartinių nepilnamečių merginų ateityje greičiausiai taip pat naudos hormoninę kontracepciją. Ar jas ir jaunas moteris saugu skiepyti "AstraZeneca"? "Nustatyta, kad ši sudėtinga komplikacija, kraujo krešulių susidarymas, yra nulemta paties adenovirusinio vektoriaus, naudojamo vektorinio tipo vakcinose "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Jei norime išvengti šios rizikos, vektorinio tipo vakcinomis nereikėtų skiepyti jaunų moterų ir apskritai jaunų žmonių. Bet čia kiekviena šalis sprendžia, pasvėrusi viruso plitimo greitį ir riziką", – pastebėjo VU mokslininkė.

Dėl sąsajų su labai retais kraujo krešulių susidarymo smegenyse atvejais kai kurios ES narės "AstraZeneca" vakcina skiepija tik vyresnius žmones, o Danija ir Norvegija šių skiepų apskritai nebenaudoja. EVA padarė išvadą, kad labai reti, bet dažnai mirtini kraujo krešulių susidarymo atvejai gali būti vienas šalutinių "AstraZeneca" vakcinos poveikių, tačiau tvirtina, kad šios vakcinos teikiama nauda nusveria galimą riziką ir nekeičia savo rekomendacijos ja skiepyti visų amžiaus grupių suaugusiuosius.

Lietuvoje kol kas nematyti ženklų, kad šios vakcinos greitu metu būtų atsisakyta ar bent jau būtų apribotas jos naudojimas kai kurių amžiaus grupių asmenims. Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė skiepijimo politikos nekeisti – tęsti skiepijimą šia vakcina tokia pat tvarka, kokia buvo taikoma iki šiol. "Žinoma, yra apie ką pagalvoti, galima būtų keisti skiepijimo politiką, ypač žinant tai, kad du atvejai jauniems žmonėms buvo labai sunkūs, abu – po skiepo "AstraZeneca" vakcina", – sakė A.Žvirblienė.

Praėjusią savaitę Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) paskelbė, kad dviem jauniems asmenis, 27 ir 30 metų, po vakcinacijos "AstraZeneca" vakcina buvo nustatyta labai sunki šalutinė reakcija – trombocitopenija su sagitalinio sinuso (stambios galvos smegenų venos) tromboze. Po minėtų sunkių trombocitopenijos atvejų VVKT vadovas Gytis Andrulionis teigė, kad Lietuvoje galėtų būti persvarstyta skiepijimo "AstraZeneca" vakcina strategija 20–29 ir 30–39 metų amžiaus grupės asmenims. Vis dėlto po šių G.Andrulionio žodžių SAM paskelbė nekeičianti skiepijimo strategijos.

Laukti, kol bus ištyrinėta?

A.Žvirblienės teigimu, akivaizdu, kad vektorinių vakcinų "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson" nauda vis labiau nusveria riziką didėjant vakcinuojamo asmens amžiui. "Tai neabejotinai galioja ir rusiškai "Sputnik" vakcinai, kuri taip pat yra vektorinė. Tačiau apie šios vakcinos sukeliamas nepageidaujamas reakcijas mes iš viso negauname jokių patikimų duomenų. Rusijoje nėra griežtos vakcinų kontrolės, o JAV ir Europoje ji yra labai griežta", – profesorės žodžiais, tokia tvarka leidžia identifikuoti ir labai retus šių reakcijų atvejus ir juos nagrinėti, aiškintis jų priežastis.

Vakcinos saugumu abejojančiųjų nuogąstavimas, kad skiepai gali pakenkti vaisingumui, neturi pagrindo. Naujas Izraelyje atliktas tyrimas rodo, kad „Pfizer-BioNTech“ vakcina nuo COVID-19 nepažeidžia spermatozoidų.

Ir vis dėlto, ką profesorė atsakytų į klausimą: skiepyti paauglius nuo COVID-19, neskiepyti, ar metus palaukti, kol vakcina bus geriau ištyrinėta? "Palaukti yra racionalus požiūris. Kaip minėjau, skiepijant paauglius ir vaikus saugumo duomenys turi būti neabejotini. Čia naudos ir rizikos santykis yra labai svarbus, į jį šiuo atveju ypač reikia atsižvelgti. Jei rizika tikrai didelė ir vakcinos gelbsti ją sumažinant, tai galima naudoti. Tačiau jeigu viruso plitimas lėtėja ir neskiepijant nepilnamečių, tik paskiepijus rizikos grupes, jei nėra akivaizdžios grėsmės, reikia gerai pagalvoti, ar nepilnamečiai turėtų būti skiepijami. Galų gale, juk skiepijimas nuo COVID-19 netaps privalomas, net jei ta vakcina bus patvirtinta. Žmonės turi ir turės galimybę apsispręsti, – pasak A.Žvirblienės, kiekviena situacija reikalauja atskiro pasvėrimo, įvertinimo. – Jei šeima ruošis keliauti į tokią šalį, kur ta pandemija siaučia, kur yra rizika užsikrėsti pavojingomis viruso atmainomis – matyt, vertės paskiepyti ir vaikus."

Tolimieji padariniai nežinomi

Svarstant, ar verta nuo COVID-19 skiepyti paauglius, profesorės teigimu, reikia atsižvelgti ir į tai, kad koronavirusas jiems gali sukelti tolimųjų padarinių, apie kuriuos dar nežinoma. "Pavyzdžiui, prieš 100 metų Europą siaubęs ispaniškasis gripas labai palietė jaunus žmones, buvo daug nervų sistemos liekamųjų pažeidimų, kurių vienas – letarginis encefalitas. Tai liga, kuria susirgęs žmogus tarsi užmigdavo ir likdavo paralyžiuotas. Ir tai pasireikšdavo maždaug po dešimties metų persirgus ispaniškuoju gripu. Kol kas mes dar nežinome, kokių tolimųjų padarinių sukels COVID-19 infekcija", – priminė pašnekovė.

A.Žvirblienė teigė girdėjusi ir viešų svarstymų apie tai, ar skiepai neigiamai nepaveiks jaunų merginų ir vaikinų vaisingumo. "Girdžiu tas abejones, bet man neteko matyti jokių tai pagrindžiančių mokslinių įrodymų. Jei yra sakoma, kad yra sąsajų, tai jos turi būti moksliškai pagrįstos. Mokslinių įrodymų nesu skaičiusi, tik tam tikrų nuogąstavimų. Kitas dalykas, jei vakcina paveiktų vaisingumą, reikėtų manyti, kad ir COVID-19 liga jį paveikia. Jei COVID-19 baltymas veiktų mūsų reprodukcinės sistemos veikloje dalyvaujančius baltymus, pats virusas keltų labai didelę grėsmę vaisingumui. Tačiau žinome, kad nemažai moterų nėštumo metu užsikrėtė ir sirgo COVID-19, tačiau tai nesukėlė baisių padarinių. Todėl manau, kad tie nuogąstavimai yra be pagrindo", – įsitikinusi mokslininkė.

Panašios nuomonės šiuo klausimu yra ir Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė. "Tai, kad COVID-19 vakcina gali sukelti nevaisingumą, yra mitas. Skiepytis šia vakcina yra saugu ir rekomenduojama visiems. Remiantis moksliniais duomenimis, saugu skiepytis ir poroms, pradėjusioms pagalbinio apvaisinimo procedūras", – sakė gydytoja akušerė ginekologė.

Jos teigimu, nėščiajai susirgus koronavirusu, gali kilti sunkių komplikacijų, kurių išvengti padėtų skiepai. "Nėštumo metu dėl fiziologinių pokyčių moterims pasunkėja kvėpavimo funkcija, o susirgus COVID-19 liga kvėpavimo sistema dar labiau apsunkinama, todėl gali kilti sunkių komplikacijų. Taip pat užsikrėtus šia infekcija padidėja persileidimo tikimybė", – sako profesorė.

Skiepas nekenkia vaisingumui

R.Nadišauskienės žodžiais, papildomų šalutinių reakcijų į skiepus nuo koronaviruso nėštumą planuojančioms moterims nėra. "Įvairios tarptautinės sveikatos organizacijos ir Lietuvos akušerių ginekologų draugija rekomenduoja COVID-19 vakcina skiepytis moterims, planuojančioms pastoti. Šių moterų skiepijimas neturėtų skirtis nuo bendros populiacijos skiepijimo", – teigė profesorė.

Imunologas profesorius Saulius Čaplinskas neseniai feisbuke pasidalijo įrašu apie tai, kad vakcina "Pfizer-BioNTech" neturi neigiamos įtakos spermai. "Vakcinos saugumu abejojančių nuogąstavimas, kad skiepai gali pakenkti vaisingumui, neturi pagrindo. Naujas Izraelyje atliktas tyrimas rodo, kad "Pfizer-BioNTech" vakcina nuo COVID-19 nepažeidžia spermatozoidų. Surinkus 43 savanorių vyrų spermos mėginius prieš vakcinaciją ir mėnesį po vakcinacijos paaiškėjo, kad reikšmingai nepasikeitė nė vienas iš jų spermos parametrų – tūris, koncentracija ar judrumas. Norinčios pastoti poros turėtų skiepytis, nes vakcinacija neturi įtakos spermatozoidams, o ankstesni tyrimai parodė, kad koronaviruso infekcija neigiamai veikia spermą", – rašė S.Čaplinskas.

Jis taip pat užsiminė apie COVID-19 liekamųjų reiškinių žalą. "Persirgus COVID-19, lieka vėlesni liekamieji reiškiniai. Neaišku, kam ir kokia organizmo silpnoji vieta po COVID-19 susiformuos. Tai yra dar vienas iš argumentų, kodėl būtinai reikėtų skiepytis. Kalbu apie tas amžiaus grupes, kurioms skiepai jau patvirtinti", – sakė profesorius.

Vaikai – paskutiniai eilėje

Nesant tokių įrodymų nelabai yra prasmės vakcinuoti, nes vaikai, net ir susirgę COVID-19, šia liga paprastai lengvai perserga, o juos skiepyti būtų naudojami valstybės ištekliai.

Buvęs sveikatos reikalų ministras, dabartinis Seimo sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Aurelijus Veryga anksčiau yra pasisakęs prieš paauglių vakcinaciją nuo COVID-19. Pasiteiravus, kodėl, jis tvirtino nesantis prieš, tačiau nelabai suprantantis šios amžiaus grupės vakcinavimo prasmę. "Juk šioje amžiaus grupėje neužfiksuota mirčių nuo COVID-19, kaip ir nėra didelių rizikų. Kol kas žinių nėra ir apie tai, kad paskiepytieji neplatintų ligos. Jie turi ir kaukes nešioti, ir visi kiti reikalavimai jiems galioja. Tai aš kol kas nerandu racionalaus paaiškinimo, kodėl vaikai ir paaugliai turėtų būti skiepijami. Kokia to prasmė? Šalys, kuriose visai neblogai sekasi valdyti pandemiją, pirmiausia skiepija rizikos grupes, vyresnius asmenis, kur mes labai atsiliekame. Ir Švedijos, ir Izraelio atstovai tą patį pasakojo – jie akcentuoja ne vaikus, o vyresnio amžiaus žmones, kuriems COVID-19 rizika yra didžiausia", – teigė A.Veryga.

Pasak jo, vaikus reikėtų skiepyti paskutinius. Pavyzdžiui, tokiu atveju, jei atsiras aiškių įrodymų, kad paskiepyti asmenys neperneša užkrato. "Nesant tokių įrodymų, nėra prasmės vakcinuoti, nes vaikai, net ir susirgę COVID-19, šia liga paprastai lengvai perserga, o juos skiepyti būtų naudojami valstybės ištekliai", – atkreipė dėmesį Seimo narys.

Pasak jo, kol kas reikėtų orientuotis ne į nepilnamečių, o į vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimą. "Čia yra kur pasistengti, nes šis procentas Lietuvoje yra labai žemas. Yra šalių, kurios skelbia 100 proc. suaugusių gyventojų vakcinavę ar bent daugiau kaip 90 proc., o pas mus šis skaičius siekia vos apie 40 proc.", – palygino A.Veryga.