Susirgusiam prostatos vėžiu Olegui operacijos prireikė kone po dešimtmečio

Ilgai stebėjo ligą

„Apie tai, kad sergu prostatos vėžiu, sužinojau 2013 m. Dalyvavau prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje,  buvo atliktas PSA kraujyje tyrimas. Rodiklis buvo 5,5 ng/mL. Tuomet Ukmergėje mane apžiūrėjo gydytojas urologas. Po apžiūros jis nieko neaptiko, todėl patarė atlikti prostatos biopsiją. Tąkart PSA rodiklis jau buvo padidėjęs iki 6,2 ng/mL. Biopsija parodė, kad sergu prostatos karcinoma. Buvo priimtas sprendimas ligą stebėti ir aš kas pusmetį pakartodavau PSA kraujyje tyrimą“, – pasakoja Olegas.

Laikui bėgant, ukmergiškio kraujo tyrimai rodė tai didesnį, tai mažesnį PSA lygį. „2015 m. pirmą kartą atvykau į Nacionalinį vėžio institutą atlikti magnetinio rezonanso tyrimo. Tada PSA kraujo rodiklis jau buvo 7 ng/mL. Atlikus kontrolinę prostatos biopsiją, nenustačius ligos progresavimo, buvo nuspręsta mano ligą stebėti toliau. 2018 m. vėl buvo pakartotinai atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, buvo nuspręsta stebėti toliau. PSA kraujyje rodiklis svyravo tarp 7–8 ng/mL. Kitais metais rodiklis jau padidėjo iki 9,5 ng/mL. Vėliau sumažėjo, tačiau nuo 2020 m. skaičius ėmė didėti. Šių metų pradžioje rodiklis jau buvo paaugęs iki 11,5 ng/mL. Tada nusprendžiau, kad daugiau laukti neverta ir reikia kreiptis į Nacionalinį vėžio institutą (NVI)“, – patirtimi dalijasi Olegas.

Po atlikto magnetinio rezonanso tyrimo, stebint radiologinį ligos progresavimą, vyrui buvo nuspręsta atlikti prostatos operaciją – pasirinko laparoskopinę. Šiuo metu jis sako besijaučiantis gerai.

„Jokių nepatogumų, diskomforto nejaučiau. Jei nebūčiau dalyvavęs prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, net nebūčiau sužinojęs, kad sergu“, – pasakoja Olegas. Vyras visus ragina rūpintis savimi net ir tada, jei jaučiasi gerai.

„Noriu paraginti visus rūpintis savo sveikata, dalyvauti prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Aš ir seniau kokį kartą per porą metų eidavau pas savo šeimos gydytoją ir prašydavau profilaktiškai atlikti įvairius tyrimus. Geriau apie savo sveikatos pokyčius žinoti iš anksto, užbėgti ligai už akių, nei vėliau sužinoti, kad sergi paskutine vėžio stadija. Kas turi rūpintis tavo sveikata, jei ne tu pats? Reikia save labiau mylėti. Jei siūlomos profilaktinės programos, jose būtina dalyvauti. Ir savo pažįstamiems sakau tą patį, ir su sūnumi, kuriam netrukus sukaks 40 metų, kalbėjau apie prostatos vėžį“, – mintimis dalijasi ukmergiškis.

Kada užtenka stebėsenos?

Kaip ir Olego atveju, prostatos vėžys iškart gydomas ne visais atvejais, kartais pacientą pakanka aktyviai stebėti, kad laiku būtų galima pastebėti ligos progresavimą ir pradėti gydyti. Anot NVI Onkourologijos skyriaus gydytojo urologo dr. Mariaus Kinčiaus, aktyvi stebėsena paprastai taikoma pacientams, kuriems diagnozuotas mažos rizikos vėžys.

Programa Lietuvoje yra unikali. Kitose šalyse už pacientų PSA kraujo tyrimus ir diagnostiką reikėtų mokėti.

„Aktyvi stebėsena galima tik tiems vyrams, kuriems diagnozuojant nustatomas mažos rizikos prostatos vėžys, išskirtiniais atvejais galima stebėti ir vidutinės rizikos prostatos vėžį. Mažos rizikos prostatos vėžys yra labai lėtai progresuojanti liga – sergant šiuo vėžiu išgyvenamumas penkiolika metų siekia 90 proc. Todėl žinant, kad lokalus radikalus prostatos vėžio gydymas gali sukelti ilgalaikių komplikacijų (šlapinimosi, lytinės funkcijos sutrikimų, kraujavimų, uždegimų po spindulinio gydymo), racionalu identifikuoti pacientus, kuriems aktyvios stebėsenos metu galima nesunkiai pastebėti ligos progresavimą.

Anot M.Kinčiaus, aktyvi stebėsena leidžia pacientui daug metų gyventi tokį patį kokybišką gyvenimą, kokį gyveno iki nustatant ligą. Tam reguliariai atliekamas PSA kraujyje tyrimas, pirštu apčiuopiama prostata, kartojamas magnetinio rezonanso tyrimas, atliekamos kontrolinės prostatos biopsijos. Tik nustačius ligos progresavimą stebėsenos metu, pacientui rekomenduojamas lokalus radikalus gydymas. Kad liga progresuoja, stebėsenos metu nustatoma trečdaliui pacientų“, – pasakoja M.Kinčius.

Anot gydytojo urologo, labai svarbu laikytis paciento stebėsenos protokolo, kadangi, pavėlavus nustatyti ligos progresavimą, ligonis gali prarasti galimybę, kad jam laiku būtų skirtas lokalus radikalus prostatos vėžio gydymas.

„Jei pacientas suserga gretutinėmis sunkiomis ligomis, kitos lokacijos onkologine liga, jį nustojame aktyviai stebėti. Tuomet pacientas tikrinamas tik tais atvejais, jei atsiranda su prostatos vėžiu susijusių simptomų, tokių kaip skausmas, kraujavimas, sunkus šlapinimasis, patologiniai kaulų lūžiai. Tai rodo, kad liga progresuoja ir ją reikia gydyti“, – aiškina gydytojas urologas.

Gelbsti programa

Ankstyvųjų stadijų prostatos vėžys neturi jokių simptomų, todėl labai svarbu šią ligą diagnozuoti kuo anksčiau. Lietuvoje veikia nemokama ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa. Anot NVI Onkourologijos skyriaus gydytojo urologo doc. dr. Aušvydo Patašiaus, šios programos tikslas – nustatyti kliniškai nereikšmingą vėžį.

„Nemokama programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų, kurių PSA lygis kraujyje didesnis nei 3 ng/mL. Ankstyvoji prostatos vėžio diagnostika susijusi su kliniškai nereikšmingo vėžio diagnostika ir gydymu. Pacientai, kurių PSA mažesnis nei 1 ar 2 ng/mL, priklausomai nuo amžiaus, turėtų tikrintis rečiau – kas penkerius metus, o ne kas dvejus metus, kaip parašyta ministro įsakyme. Turėčiau pabrėžti, kad  programa, kokią turime Lietuvoje, – unikali, mes kol kas vieninteliai Europoje, turintys tokią prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, – tai yra galimybė vyrams pasitikrinti nemokamai. Programos efektyvumas įrodytas atsitiktinės atrankos tyrimų paremtais rezultatais. Kitose šalyse už pacientų PSA kraujo tyrimus ir diagnostiką reikėtų mokėti. Todėl situacija Lietuvoje yra neeilinė“, – apie prevencinę programą pasakoja docentas.

Anot gydytojo urologo, kartais tam tikrų pokyčių organizme išvengti neįmanoma, todėl labai svarbu navikinius pakitimus pastebėti anksti. „Pagrindinis dalykas, kurį akcentuojame, kai kalbame apie prostatos vėžį, yra amžius. Senstant atsiranda navikinių pakitimų prostatoje. Jų išvengti negalime, tačiau galime atskirti, kurie kliniškai reikšmingi, kelia grėsmę gyvybei, o kuriuos galėtume tiesiog stebėti“, – aiškina A.Patašius.

Anot mediko, svarbu žinoti, kad ankstyvųjų stadijų prostatos vėžys  neturi aiškių simptomų: jie išryškėja tik tada, kai vėžys jau būna išplitęs. „Todėl kviečiame vyrus nuo 50 metų, kurie neturi jokių nusiskundimų, prevenciškai pasitikrinti. Svarbus vaidmuo tenka šeimos gydytojams, kurie kviečia dalyvauti šioje programoje. Tikėtina, kad, tobulėjant šiai programai, bus sukurta kvietimų sistema visiems vyrams nuo 50 iki 69 metų“, – ragina tikrintis gydytojas.

Siunčia pas urologą

Norint dalyvauti prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. „Tereikia paimti kraujo iš venos, tada atliekamas PSA tyrimas; įtarus patologinių pakitimų, pacientas siunčiamas toliau konsultuotis pas gydytoją urologą. Jis pirmiausia ištiria, ar yra būklių, dėl kurių gali būti padidėjęs PSA. Atmetus visas kitas ligas ir radus padidėjusį PSA, siunčiame atlikti  prostatos biopsiją arba atliekame magnetinio rezonanso tyrimą, kad žinotume, kur tiksliai prostatoje turėtume atlikti biopsiją. Tikėtina, kad ateityje į šią programą įtrauksime ir magnetinio rezonanso tyrimą, kuris leis išvengti nereikalingų biopsijų“, – apie dalyvavimą programoje pasakoja A.Patašius.

Pasak jo, prostatos vėžys nėra homogeniška liga. „Didžioji dalis prostatos vėžio atvejų yra lėtai besivystantys, kurie tik ilgainiui gali sukelti grėsmę vyro gyvybei. Apie 30 proc. nustatytų prostatos vėžių yra kliniškai reikšmingi. Kai kurie iš jų kelia grėsmę gyvybei. Tam, kad išvengtume tokių dalykų, pirmiausia reikia anksti atlikti PSA tyrimą, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Kitaip tariant, anksti nustatyti prostatos vėžį, kad galėtume taikyti gydymą – radikalų (radikalią prostatektomiją, spindulinę terapiją) ar stebėti kliniškai nereikšmingą vėžį. Ir vyrams, ir moterims dalyvauti ankstyvosios diagnostikos programose verta todėl, kad įrodyta, jog patikra sumažina tikimybę mirti nuo vėžio. Žmonės, kurie dalyvauja ankstyvosios diagnostikos programose, dažniausiai stebimi labai plačiai, todėl galime anksti diagnozuoti ne tik prostatos vėžį, bet ir kitas ligas. Dalyvaujantiems šioje programoje vėžys nustatomas anksti ir žmogų pagydome arba penkerius metus jį stebime, stebėjimo metu galime pastebėti ir gretutinių ligų, antrųjų piktybinių navikų. Taip užtikrinamas kokybiškas, ilgalaikis ir sveikas paciento gyvenimas“, – reziumuoja medikas.

A.Patašius džiaugiasi, kad Europos Komisija rekomenduojamų prevencinių vėžio patikros programų sąrašą Europos šalyse papildė prostatos, skrandžio ir plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programomis. „Todėl tikėtina, kad Lietuvoje veikiančią prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą galėsime laisviau tobulinti, sukurti pakvietimų į šią programą sistemą, sumažindami krūvį šeimos gydytojams ir su šia programa pasiekdami daugiau tikslinės auditorijos asmenų“, – teigia gydytojas urologas.