Dermatologų kabinetų duris vis dažniau praveria užkrečiamų odos ligų kamuojami žmonės. Specialistai mano, kad šių ligų pagausėjimas susijęs su suprastėjusia mityba ir dėl to nusilpusiu imunitetu.

Dažniau puola vaikus

Viena iš dabar dažniau žmones atakuojančių virusinių odos ligų – moliuskai. Kartais jie painiojami su karpomis.

Bet Klaipėdos apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos dermatologė Valdė Lekienė tikina, kad kartą pamatęs moliuskus – su kitais odos dariniais nesupainiosi.

"Karpos būna plokštesnės, kitokios spalvos, o moliuskai – skirtingų dydžių, dažniau vaškinės, balzganos spalvos, su įdubimu viduryje. Jei moliuskas didesnis, viršuje matosi juodas taškelis. Mes jį vadiname galvute, kurią būtina pašalinti", – pasakojo specialistė.

Moliuskai dažniausiai kamuoja vaikus ir jaunus, lytiškai aktyvius žmones.

Mažieji jais dažniausiai užsikrečia ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Vaikams šios užkrečiamos ligos padariniai dažniau atsiranda ant vokų, veido, paaugliams – pažastų srityje.

Nešiojantiems sauskelnes mažiukams moliuskai gali išaugti ant lyties organų arba aplink juos, apie išeinamąją angą.

Pasak V.Lekienės, šiluma ir drėgmė – puikios sąlygos plisti šiai užkrečiamai odos ligai. Moliuskai ypač "mėgsta" alergiškus, sergančius atopiniu dermatitu vaikus.

Dermatologė aiškino, kad moliuskais užsikrečiama per kontaktą, smėlį, vandenį, žaislus ir buitinius daiktus. Kai kuriuos infekcinė liga puola baseinuose.

Retais atvejais nuo vaikų gali užsikrėsti ir tėvai.

Virusas "su kojytėmis"

Nors gydytojai moliuskus pataria šalinti pas specialistus, kai kurie pacientai patys bando jų atsikratyti. V.Lekienė neneiga – pasitaiko atvejų, kai moliuskai išnyksta savaime arba jų atsikratyti padeda kelias dienas tepamas jodas.

"Jei moliuską tepate 2–3 dienas ir jis neišnyksta, geriau kreiptis į specialistą. Jodas visiškai netinka šiam preparatui alergiškiems žmonėms", – pasakojo pašnekovė.

Sudėtingiau moliuskus pašalinti, kai šie įsitaiso tarp blakstienų. Nors kartais jie iškrenta patys, ypač ilgiau pagulėjus vonioje.

Dermatologė juos šalina chirurginiu būdu – ištraukia aštriu pincetu.

Kai kurie atsikratyti moliuskais bando lazeriu.

Jei moliuskas šalinamas vaikui, gydytoja iškart pataria atsinešti švarių drabužių pamainą. Mat pažeistai vietai susilietus su drabužiais, vėl galima užsikrėsti. Tuo labiau kad vaikams yra didesnė tikimybė, jog moliuskai sugrįš. Suaugusiesiems po pašalinimo ši virusinė liga praktiškai nebegrįžta.

Nepašalinus moliuskų, jie gali išplisti po visą kūną. Kai kuriems pacientams jų priskaičiuojama apie 30–50.

Padaugėjo užsikrėtusiųjų

Moliuskai kaip auką pasirenka tuos, kurių nusilpusi imuninė sistema. V.Lekienė pastebi, jog per krizę padaugėjo moliuskais užsikrėtusių pacientų. Pastaruoju metu kasdien specialistės duris praveria 3–5 šios virusinės ligos kamuojami žmonės.

V.Lekienė pajuokavo, kad gal žmonės taupo skalbimo miltelius ir vandenį, tad rečiau ir drabužius skalbia. Tačiau yra ir kita priežastis – suprastėjusi gyventojų mityba bei dėl to nusilpusi imuninė sistema.

"Žmonės turbūt daugiau valgo miltinius, bulvinius patiekalus, rečiau – mėsos. Mes šiauriečiai, tad mums vis tiek reikia mėsos", – galimas priežastis spėjo pašnekovė.

Moliuskai

Kontaktinį moliuską sukelia vadinamoji Pox virusų grupė. Neretai juo užsikrečia vaikai. Dažniausios vietos: kaklas, veidas, pažastys, rankos, tačiau gali būti ir kitur. Suaugusiesiems pasitaiko ant lytinių organų, užsikrečiama lytinių santykių metu.

Pažeidimo vietose matomi 2–5 mm dydžio mazgeliai arba papulės, kurių centre yra nedidelė duobutė. Pradžioje būna kietoki, rausvi, vėliau suminkštėja ir pailgėja.

Žmonėms, kurių imunitetas normalus, per kelis mėnesius ar metus moliuskai dažnai pradingsta savaime. Jei jie nedingsta savaime, tuomet šalinami chirurgiškai: atliekama elektro- ar kriokoaguliacija, pašalinus vieta patepama jodu ar kitu antiseptiku.