Specialistai susirūpinę: situacijai nesikeičiant bus sunku išgydyti net paprastas infekcijas

Štai specialistai aiškino, kas įvyksta, jei antibiotikai nutraukiami anksčiau, o žmogus susirgęs, pavyzdžiui, plaučių uždegimu, gyvena ne vienas.

„Bakterijos, kurios buvo ne iki galo nužudytos, pradeda įgyti tam tikras savybes, kurios leidžia valgyti antibiotiką. Tarkime, sutuoktiniai gyvena namuose ir naudojasi tais pačiais indais. Šiuo atveju, žmona gali susirgti plaučių uždegimu, tačiau sukėlėjas jau yra atsparus įprastiniam gydymui“, – tvirtino Klinikinės ligoninės direktorės pavaduotoja klinikiniam darbui Božena Markevič.

Tai reiškia, jog išsivysto antimikrobinis atsparumas.

„Didžiausia problema, kad ne tik įgyjame atsparumą, bet ir pasidaliname tomis bakterijomis tarpusavyje“, – komentavo B. Markevič.

Tas pats įvyksta ir tuomet, jei geriamas per stiprus, plataus spektro antibiotikas.

„Veikia didelę dalį mūsų organizme gyvenančių bakterijų, tame tarpe ir gerųjų“, – tikino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Irma Diržinauskaitė-Butkienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot Higienos instituto, antibiotikų suvartojimas Lietuvoje auga, o dominuoja būtent plataus spektro penicilinai.

„90 proc. Lietuvoje suvartojamų antibiotikų yra ambulatorinėje grandyje, o 10 proc. tenka ligoninėms“, – aiškino Higienos instituto skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Uždavinytė.

Namuose išgertų antibiotikų kiekis išlieka mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau kita situacija ligoninėse.

Anot ministerijos, pagal antibiotikų suvartojimą ligoninėse, Lietuva 2024 metais viršijo Europos Sąjungos vidurkį 1,5 karto. Be to, ji yra antra daugiausiai šių vaistų vartojanti šalis po Čekijos.

„Dėl per mažos diagnostikos arba per mažo dėmesio infekcijų kilmės nustatymui skiriamas per plataus spektro antibiotikas. Tačiau galėtų būti skiriamas siauresnio poveikio ir darantis mažesnę žalą“, – kalbėjo I. Diržinauskaitė-Butkienė.

Asociatyvi Freepik.com nuotr.

Negana to, gydymas tampa sudėtingesnis ir ilgesnis, o pacientai izoliuojami vienvietėse palatose.

„Tokių pacientų daugėja. Kai atvažiuoja su šlapimo infekcija, atliekame tyrimą, po kurio paaiškėja, kad yra atsparumas ne vienai bakterijai“, – pasakojo B. Markevič.

Anot sveikatos specialistų, jei antibiotikų vartojimo tendencijos Lietuvoje nesikeis, net paprastos infekcijos gali tapti sunkiai įveikiamos. Tiesa, pribręsta prie bandomojo projekto, t. y. siekio įstaigose mažinti išrašomų antibiotikų kiekį. Dabar jame dalyvauja dešimt įstaigų, o Vilniuje – Santaros klinikos ir Vilniaus miesto klinikinė ligoninė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos / Ž. Gedvilos/ BNS nuotr.

Ligoninėje pradėti taikyti tyrimai, kurie per itin trumpą laiką nustato, ar ligą sukėlė virusas, ar bakterija. Taip pat įdiegtas antibiotikų pacientų kraujyje koncentracijos matavimas, kuris leidžia tiksliau koreguoti dozes.

Bandomajame projekte numatyti ir personalo mokymai. Po bandomojo projekto iniciatyva mažinti paguldytiems pacientams skiriamų antibiotikų plėsis į visas ligonines.