Geras šokoladas lietuviui – tas, kuris pagamintas iš geros kokybės produktų, yra saldus ir turi sodrų kakavos skonį, rodo tyrimas.

Apklausos dalyviams – Vilniaus ir Kauno miestų gyventojams – buvo duodama paragauti šokolado, prieš tai pašalinus nuo jo prekės ženklą. Vėliau buvo prašoma jų atsakyti į klausimus apie šokolado savybes – skonį, burnoje liekamąjį skonį, kvapą, spalvą, kietumą, tirpumą burnoje ir pan. Svarbiausi kriterijai respondentų  vertinimu puiki šokolado kokybė, intensyvus kakavos skonis ir malonus pojūtis, kai šokoladas laužomas gabaliukais.  

 „Aklojo testo“ metodas labai populiarus siekiant išsiaiškinti vartotojų nuomonę apie įvairius maisto produktus, nes respondentai nemato, kokio gamintojo šokoladą ar kitą produktą ragauja, o vadovaujasi tik savo pojūčiais. Šis tyrimas objektyvus, nes atskleidžia vartotojų skonį ir lūkesčius. O lietuviai – tikri gurmanai, supranta, kas yra geras šokoladas, taigi gamintojų pastangos naudoti aukštos kokybės ingredientus pasiteisina“, - komentavo tyrimo rezultatus bendrovės „Nielsen“ direktorius Artūras Urbonavičius.

Tyrimas taip pat atskleidė kai kuriuos lietuviams būdingus šokolado pirkimo  ir vartojimo įpročius. Pavyzdžiui, lietuviai šokoladą dažnai perka impulsyviai: du trečdaliai pirkėjų, eidami į parduotuvę, nė neplanuoja pirkti šokolado. Didesnė pusė tų, kurie vis dėlto ketina tą daryti, žino, kad norėtų tamsaus arba pieninio šokolado, su priedais ar be jų ir pan.

Šokoladą mūsų tautiečiai paprastai linkę valgyti antroje dienos pusėje, tarp pietų ir vakarienės, per vakarienę arba po jos. Šokoladas labai dažnai prisimenamas kaip priedas prie arbatos ar kavos. Šokoladu daugiausiai mėgaujamasi laidžiant laiką su draugais, šeimos nariais (39 proc.), poilsio akimirkomis namie, žiūrint televizorių (39 proc.). Daug mažiau jo skanauja darbe, mokykloje (17 proc.). Dažniausiai šokoladu dalijimasi su draugais (37 proc.), su sutuoktiniu (23 proc.), kolegomis (18 proc.), kitais giminaičiais (12 proc.).

Tyrime dalyvavo 250 asmenų, jų amžius – nuo 18 iki 49 metų. Tarp jų – 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų; maždaug po lygiai (30-36 proc.) turinčiųjų pradinį/vidurinį, profesinį ir aukštąjį išsilavinimą. Du trečdaliai apklaustųjų sakė, kad jų šeimos pajamos viršija 1800 Lt per mėnesį.