Ištrūkusieji iš alkoholizmo liūno džiaugiasi naujo gyvenimo spalvomis ir skaičiuoja didžiulius nuostolius

Vartojantieji alkoholį, jį vertina labai lengvabūdiškai, nors alkoholikais tampama lengvai ir nepastebimai. Sunkiausios ligos stadijos prasideda labai netikėtai, dažniausiai pačiame jėgų žydėjime. Tai patvirtina istorijos tų, kurie prisipažino esą alkoholikai ir sugebėjo išsigelbėti, lankydami anoniminių alkoholikų grupes.

Akis atvėrė „Penktas kampas“

Ant stalo Sandros kambaryje - naujausias Lietuvos anoniminių alkoholikų draugijos žurnalas „Penktas kampas“. Šis jau penkerius metus einantis leidinys ne vienam alkoholikui, panorusiam mesti gerti, padėjo surasti kelią į blaivų gyvenimą.

„Yra daugybė literatūros apie alkoholio žalą, tačiau tuomet, kai supranti, kad kasdienis noras išgerti stipresnis už valią, pradedi karštligiškai ieškoti duomenų apie alkoholizmo požymius, jo stadijas ir gelbėjimosi iš to pragaro būdus, - pasakojo ketvirtą dešimtį įpusėjusi Sandra, dirbusi vienoje valstybinėje įstaigoje. – Nesakydama nė žodžio, kartą mama padavė man žurnalą „Penktas kampas“. Būtent jame radau tai, kas reikalinga nusprendusiam mesti gerti žmogui ir norintiems jam padėti artimiesiems.”

Žurnale, be kita ko, buvo paskelbta apie naujos anoniminių alkoholikų grupės įkūrimą. Sandros supratimas apie tas grupes buvo miglotas, nes tarp jos sugėrovų nebuvo nė vieno, mėginusio atsikratyti šio įpročio, lankantis anoniminių alkoholikų grupėse. Sandrą, jauną dviejų vaikų motiną, ieškoti išeities iš alkoholizmo liūno pastūmėjo prisipažinimas sau, kad ji yra alkoholikė, ir patarimai žurnale „Penktas kampas“.

Vaiką iškeitė į alkoholį

„Pirmąją taurelę pakėliau mokykloje per kažkokį klasės balių. Gimtadieniuose ir kitomis progomis gerdavau tik šampaną ar vyną, paragaudavau likerio. Stiprių gėrimų nemėgau, tačiau mokydamasi profesijos įpratau ir prie degtinės. Būdama dvidešimtmetė pastebėjau, kad noriai einu į bet kokius balius, kuriuose gausiai geriama. Stengiausi pritapti prie vyriškos kompanijos – gėriau nenusileisdama jiems ir alų, ir degtinę. Beveik visada juos „apgerdavau“ – jie jau šlitiniuodavo, o man dar reikėjo alkoholio. Aš tuo didžiavausi, o ne baisėjausi“, - pasakojo Sandra.

Sandra ištekėjo, pagimdė du vaikus, tačiau potraukis alkoholiui neišnyko. Atvirkščiai – kasdieną didėjo. Sandra pradėjo kasdien gerti darbe ir namuose. Kaip ir dauguma moterų alkoholikių, girtavo viena ir slapčia – parsineštą namo rankinėje degtinės butelį paslėpdavo drabužių spintoje. Vakaro laukdavo kaip šventės, kai galės išgerti visiems atsigulus. Tuoj pat užmigdavo, o iš ryto skaudėdavo galvą – reikėjo vėl išgerti. Kartais išgerdavo tiek, kad nuo tam tikro momento nebeprisimindavo, kas buvo tą vakarą arba kaip parėjo namo ir atsigulė.

Kartą dvejų metukų Sandros dukrelė nusiplikė karšta arbata. Greitosios pagalbos medikai į ligoninę išvežė mažylę su jos motina. Po paros Sandra pabėgo iš ligoninės, palikusi mažylę, nes užvaldė nenugalimas noras išgerti.

Sandros motina, vyras ir artimiausios bendradarbės prašė gydytis nuo alkoholizmo, bet jaunai moteriai buvo sunku prisipažinti, kad jai reikalinga pagalba. Tik tuomet, kai pagaliau ji tai suprato, padėjo mamos paduotas žurnalas „Penktas kampas“.

„Prieš ketverius metus pirmąkart nuėjau į anoniminių alkoholikų grupės susirinkimą. Nuo to laiko juose lankydavausi po du kartus per savaitę. Į gydytojus nesikreipiau – norėjau savo jėgomis ištrūkti iš alkoholizmo glėbio. Visai nustojau gerti praėjus aštuoniems mėnesiams. Dabar esu negerianti alkoholikė, nes žinau, kad užtektų išlenkti vieną taurelę ir viskas prasidėtų iš naujo. Tai būtų baisu, nes girtaudama praradau vyrą ir ryšį su savo vaikais. Jį atstatyti buvo labai sunku“, - tvirtino Sandra, dabar besisukanti lyg voverė viename versle su savo likimo draugu. Jį pažino anoniminių alkoholikų grupės susirinkimuose, bendrose išvykose ir stovyklose.

Bijo alkoholio

Keturiasdešimt vienų metų Vytautas (toks Sandros draugo vardas) augo be tėvo - šis nusižudė paveiktas alkoholio. Nors tik paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje Vytautas pirmą kartą paragavo alkoholio, tačiau iškart pajuto nenumaldomą potraukį jam. Besaikis abitūros egzaminų „laistymas“ baigėsi tuo, kad pragėrė vieną stojamųjų egzaminų į aukštąją mokyklą.

Po daugybės gėrimo metų Vytautas suprato, kad reikia kažką daryti su savimi. Tokia mintis atsirado, kai po eilinio baliaus iš ryto jau gėrė ne mineralinį vandenį, o degtinę. „Protu suvokiau, kad jau tapau alkoholikas, tačiau negalėjau ilgam atsisakyti degtinės. Blaivus būdamas kreipiausi į būrėjas, chiromantus, užkalbėtojas – kartais ištverdavau pusmetį negėręs, o paskui vėl prasidėdavo „daugiadienės“. Tad praradau šeimą – žmoną ir du sūnus“, - vardijo skaudžiausius nuostolius Vytautas, nebegeriantis jau ketverius metus.

Vytautas maitinosi iš atsitiktinių uždarbių. Gyvenimas jam jau seniai buvo virtęs pragaru. Kai vienam sugėrovų pavyko iš jo ištrūkti lankant anoniminių alkoholikų grupę, tuo keliu pasuko ir Vytautas. Dabar jis turi savo verslą, bendrauja su buvusia žmona ir sūnumis, jiems padeda materialiai ir bijo alkoholio labiau nei Taisono smūgio.

Švyturiai jūroje

Vytautas su Sandra iki šiol lanko anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, skaito „Penktąjį kampą“. “Mes vadiname save negeriančiais alkoholikais, kurie negali atsidžiaugti gyvenimo spalvomis. Raginame kiekvieną geriantįjį, jo šeimos narius užsukti į bet kurią anoniminių alkoholikų grupę, veikiančią Kaune, paskaityti „Penktąjį kampą“ – tai patikimi švyturiai audringoje alkoholizmo jūroje“, - tvirtino Vytautas, degdamas ant Sandros nupirkto torto keturias žvakeles – tiek metų jiedu su Sandra yra blaivūs.

„Dabar Lietuvoje veikia 120 anoniminių alkoholikų (AA) grupių ir dvi grupės užsienyje – Airijoje ir Anglijoje.

Pirmoji grupė Kaune buvo įkurta 1991 m. ir vadinosi „Ave Vita“. Jau įvyko ir pirmasis Lietuvos AA draugijos suvažiavimas.

Anot Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vadovo Tautvydo Zikaro, anoniminių alkoholikų grupių veikla būtų dar efektyvesnė, jei ji būtų labiau koordinuota, dirbtų pagal vieningą sistemą. Šios grupės – tai didžiulė nauda visuomenei, kurioje auga moterų ir net vaikų alkoholizmas.