Šiaulietei išoperuotas navikas, pasitaikantis tik dviem žmonėms iš milijono

  • Teksto dydis:

73 metų šiaulietę Eleną ne vienerius metus kamavo sveikatos problemos, kurios, kaip pati moteris manė, yra vyresnio amžiaus pasekmė. „Vartojau vaistus nuo hipertenzijos, II tipo cukrinio diabeto. Negalėjau net prigulti ant kairiojo šono – iškart vargindavo dusulys“, – pasakojo moteris. Nei moteris, nei ją gydę ir konsultavę Šiaulių medikai neįtarė, kad tikroji moters prastos savijautos priežastis – iš autonominio nervų mazgo išsivystęs navikas, vadinamas paraganglioma.

Pasikeitus Elenos šeimos gydytojai, pradėjo aiškėti, kodėl moteris jaučiasi prastai. „Naujoji šeimos gydytoja Kristina Gailevičiūtė pradėjo ieškoti priežasties, kodėl mamai padidėjęs leukocitų kiekis. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, jog žemiau kasos, prie aortos yra navikas“, – prisiminė pacientės duktė Audronė.

Tikrąją ligą moteriai nustatė šiaulietę konsultavęs abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. dr. Giedrius Barauskas. „Paraganglioma – tai reta liga, diagnozuojama maždaug dvejiems žmonėms iš milijono, – sakė Retų endokrininių ligų centro vadovė prof. dr. Birutė Žilaitienė. – Tokios ligos turi būti gydomos retų ligų referencijos centruose, kuriuose dirba daugiadalykė specialistų komanda, sukaupusi didelę patirtį.“

Profesorė pabrėžė, kad tokie dariniai – labai pavojingi, jie dalyvauja į organizmą išskiriant hormonus. Net didesnis fizinis krūvis gali išprovokuoti milžinišką hormonų pliūpsnį, o tai gali baigtis ir ūmia mirtimi. „Spėjama, kad tokio dydžio navikas galėjo augti apie dešimtmetį, tačiau dauguma retų endokrininių ligų yra nustatomos pavėluotai – praėjus 7 ar net 10 metų“, – sako prof. dr. B. Žilaitienė.

Navikas pacientės kūne kėlė pavojų – išskiriami didžiuliai hormonų kiekiai galėjo tapti infarkto, insulto ar net staigios mirties priežastimi, tad pacientei nedelsiant paskirta operacija navikui pašalinti.

„Apie 85 proc. paragangliomų yra nepiktybiniai navikai. Jie sėkmingai šalinami chirurginiu būdu. Tiesa, operacijai būtina pasirengti, nes chirurgo vos paliestas darinys gali staiga išskirti milžinišką kiekį hormonų ir sukelti komplikacijas“, – apie rizikas pasakojo profesorė. Deja, nors pacientė pirmajai operacijai buvo ruošiama dvi savaites, ji buvo nesėkminga – laparoskopu operuotos Elenos kraujospūdis staiga šoktelėjo iki 300/140 mmHg, todėl operaciją teko nutraukti.

Daugiadalykė komanda, kurią sudarė Kauno klinikų specialistai: gydytojas endokrinologas, chirurgas, anesteziologas reanimatologas, kardiologas ir onkologas, parengė naują gydymo planą. Gavus pacientės ir artimųjų leidimą, nuspręsta moterį ruošti antrajai operacijai – naudoti agresyvesnį gydymą, skirti didesnes vaistų dozes. „Operacija, kurią atliko gydytojai chirurgai prof. dr. G. Barauskas ir doc. Albertas Daukša,  pavyko puikiai, – sėkme džiaugėsi prof. dr. B. Žilaitienė. – Pooperacinis periodas buvo labai sklandus – nepraėjus nė savaitei, Elenai nereikėjo kasdienių insulino injekcijų, vaistų nuo aukšto kraujospūdžio“.

Retų endokrininių ligų centro vadovė pripažino, kad šią ligą atpažinti sunku, tačiau ji ragina šeimos gydytojus atidžiau žvelgti į pacientus, sergančius arterine hipertenzija, dažniau jiems paskirti gydytojų endokrinologų konsultacijas. „Jeigu hipertenziją sunku kontroliuoti, gydymui reikia keturių ar daugiau skirtingų medikamentų – būtina ieškoti antrinės priežasties“, – teigė profesorė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių