- LRT inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įvairių tyrimų duomenimis, dauguma žmonių apie 80 proc. paros laiko praleidžia uždarose patalpose – pastatuose, kuriuose gyvena ir dirba. Šis skaičius dar labiau padidėja atvėsus orams. Šaltuoju sezonu žmogus kone visą parą gyvena veikiamas patalpų mikroklimato, kuris, deja, ne visuomet palankus sveikatai.
Sveikatos apsaugos specialistų ir ekologų vertinimu, oras patalpose gali būti 4–6 kartus labiau užterštas nei lauke. Reiškinį, kai mikroklimatas pastatuose kelia grėsmę žmonių sveikatai, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra įvardijusi kaip sergančio pastato sindromą. Jis gali pasireikšti galvos skausmais, alerginėmis reakcijomis, nuolatiniu nuovargiu, akių ir kvėpavimo takų uždegimais, kitais simptomais, kurie palaipsniui išnyksta pakeitus aplinką.
PSO duomenimis, sergančio pastato sindromas gali sukelti ilgalaikių sveikatos sutrikimų, įskaitant vėžinius susirgimus, ir būti priešlaikinių mirčių priežastis.
Priežastys, dėl kurių pastatai „suserga“ ir ima kenkti žmonėms, yra labai įvairios ir kompleksinės, tačiau dažniausiai tokią būklę lemia biologiniai teršalai ir lakūs organiniai bei cheminiai junginiai, naudojami statybos, renovacijos ar remonto darbuose ir medžiagose.
Biologiniai teršalai – tai įvairūs mikroskopiniai grybai, erkutės, bakterijos ir jų gyvybinės veiklos produktai. Dėl kritinio jų kiekio silpnėja žmogaus imuninė sistema, atverdama kelią infekciniams susirgimams, alerginėms reakcijoms ir kitiems negalavimams. Kaip yra informavęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, norint to išvengti, visų pirma turi būti tinkamai įrengtos, eksploatuojamos ir prižiūrimos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos.
Specialistų teigimu, ypač senesniuose pastatuose, vėdinimas nebevyksta pakankamai efektyviai, ir dulkėmis, kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, pelėsiais užterštas oras cirkuliuoja ilgiau, todėl žmonės turėtų patalpas vėdinti papildomai, dažniau atverdami langus ir balkonus.
Dar pavojingesnė yra kita grupė teršalų – tai įvairūs cheminiai ir lakūs organiniai junginiai, naudojami statybos medžiagose ir darbuose. Tai tokie dirgikliai kaip formaldehidas, pesticidai, įvairūs organiniai etirpikliai, plaušai, benzolas. Jų dažnai esama klijuose, apdailos ir izoliacinėse medžiagose, dirbtinėse kiliminėse dangose, linoleume. Atsiranda ir naujų medžiagų, kurių poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai dar nėra pakankamai nuodugniai ištirtas.
„Gerą pastatų mikroklimatą, o kartu ir jo gyventojų sveikatą lemia daugelis veiksnių: tai ir tinkamas pastato suprojektavimas, kokybiškai atlikti statybos ir renovacijos darbai, nenukrypstant nuo reikalavimų įrengtos šildymo ir ypač vėdinimo sistemos“, – sako ilgus metus Vilniaus Gedimino technikos Pastatų konstrukcijų katedrai ir Pastatų defektologijos laboratorijai vadovavęs dr. Česlovas Ignatavičius, šiuo metu atstovaujantis Polistireninio putplasčio asociacijai.
Mokslininko teigimu, dar svarbiau naujoms statyboms ar pastatų renovacijai pasirinkti tinkamas medžiagas bei apšiltinimo sistemas, užtikrinti, kad renovacijos procese jos būtų naudojamos saugiai ir su jomis dirbantiems darbininkams, ir vėliau tokiuose apšiltintuose pastatuose dirbantiems ar gyvenantiems asmenims.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Laisvės alėjoje kauniečiai galėjo ne tik pasimatuoti kraujospūdį
Ketvirtadienį Laisvės alėjoje vyko renginys Tarptautinei širdies nepakankamumo dienai paminėti. ...
-
SAM: elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti Latvijoje ir Lenkijoje
Nuo ketvirtadienio elektroniniuose receptuose išrašytus receptinius vaistinius preparatus lietuviai gali įsigyti ir užsienyje – pirmiausia Latvijoje ir Lenkijoje, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. ...
-
Gydymas užsienyje: neišleidžia nė cento, o į palatą ateina ir kirpėjos?9
Tyrimai ar gydymas užsienyje – per metus tuo pasinaudoja ne vienas lietuvis. Vieni nesant alternatyvų išvyksta po gydytojų konsiliumo, kiti savarankiškai. ...
-
Santakos parkas šiandien tapo saugiausiu šalyje: Gegužės 1-oji čia paminėta originaliai2
„Sveiki atvykę į šiuo metu saugiausią parką šalyje!“ – toks buvo pirmas šiandien Santakos parke vykusių žaidynių „Palaikau pulsą“ atidarymo sakinys. Ir Gegužės 1-oji joms buvo pasirinkta neatsitiktin...
-
Prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“2
Ketvirtadienį prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“. ...
-
Augalinė mityba – ne tik daržovių valgymas: nuo ko pradėti?3
Sužaliavo gamta, todėl vis dažniau galima į mitybą įtraukti šviežių daržovių. Augalinę mitybą renkasi ir sportininkai, o jeigu galvojate, kad reikės valgyti vien tik daržoves – klystate. Valgysite sočiai, o vartojamas maitas ne tik ...
-
Korupcija medicinoje: verslininkas galimai papirko ligoninių darbuotojus
Šiaulių apygardos prokuratūra nagrinėti teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl keturių ligoninių darbuotojų, dviejų uždarųjų akcinių bendrovių vadovų ir vienos iš šių įmonių, kaip manoma, padarytų korupcinio pobūdžio...
-
Kaišiadoryse duris atveria slaugos ir socialinės globos namai2
Kaišiadoryse atidaromas specializuotas Strėvininkų globos namų padalinys. Jame apsigyvens 40 suaugusių ar senyvo amžiaus asmenų su sunkia negalia, negalinčių savimi pasirūpinti savarankiškai. ...
-
Gyvensenos medicinos specialistės: geriausia investicija į sveikatą – judėjimas7
Kauno miesto poliklinikoje pacientus konsultuoja gyvensenos medicinos specialistės. Jos pataria, kaip pradėti gyventi sveikiau, numesti svorio, sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Kalbintos specialistės ...
-
Autizmo mėnuo paminėtas visoje Lietuvoje
Balandis – visame pasaulyje žinomas kaip autizmo supratimo, priėmimo mėnuo. Minint autizmo supratimo mėnesį, Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ išplatinus kvietimą atvaizduoti begalybės – autizmo simbolio &ndash...