Seime kelią skinasi siūlymas rezidentams už valstybės apmokamas studijas atidirbti regione

Po svarstymo antradienį pakeitimams pritarė 77 parlamentarai, prieš buvo 26, o dar keturi susilaikė.

Pakeitimai numato, jog be suplanuotų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, atsirastų papildomų, kuriose studijuojantys įsipareigotų baigus rezidentūrą penkerius metus dirbti sveikatos priežiūros įstaigoje, esančioje tam tikroje apskrityje, susiduriančioje su medikų trūkumu.

Teisę pasirašyti sutartį turėsiančių sveikatos priežiūros įstaigų sąrašą, atsižvelgdamas į tam tikrų gydytojų trūkumą atitinkamose šalies vietose, tvirtintų sveikatos apsaugos ministras.

Kiek anksčiau sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė yra sakiusi, jog nuo praėjusių metų iki 2027-ųjų kasmet tokių papildomų medicinos rezidentūros studijų vietų skaičius padidės po 20 vietų, per trejus metus jų iš viso numatoma – 60.

Kviesdama palaikyti pataisas viena jų iniciatorių socialdemokratė Orinta Leiputė tikino, jog pakeitimai siūlomi, nes dalis savivaldybių susiduria su medikų trūkumu, o reformos neduoda norimo efekto.

„Šis siūlymas yra todėl, kad yra didžiulis poreikis medikų“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė.

Kita šio komiteto narė konservatorė Jurgita Sejonienė pažymėjo, kad diskutuojant dėl pataisų nebuvo atsižvelgta į socialinių partnerių pastabas ir pasiūlymus.

„Matau, kad procesas yra ydingas, nes rezidentai po rezidentūros baigimo įsipareigoja atidirbti regione, ne konkrečioje ligoninėje, ne konkrečiame mieste, bet regione. Tai pagalvokime apie Vilniaus regioną, tas žmogus, kuris įsipareigoja atidirbti Vilniaus regione, (...) planuoja atidirbti Trakuose, gali jam tekti važiuoti į Ukmergę, tai, man atrodo, yra ir nepagarbu tų jaunų žmonių atžvilgiu“, – aiškino ji.

Dar 2021 metais tuometiniai Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai registravo projektą, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje, tačiau šis palaikymo nesulaukė.

Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 metais atnaujinto tyrimo rezultatai prognozuoja, kad 2032-aisiais trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos renkamais duomenimis apie laisvas darbo vietas, 2024 metų antrąjį pusmetį daugiausia gydytojų trūko Šiaulių bei Utenos regionuose.