– Labai daug šalies gyventojų, ne tik sportininkų, skundžiasi sąnarių skausmais, o medikai dažnai jiems skiria ne gydymą, o endoprotezavimą. Nejaugi sąnarių ligų šiuolaikinė medicina išgydyti negali?

– Viena pagrindinių sąnarių ligų, kuria sergama dažniausiai, yra osteoartrozė. Ji pirmiausiai pažeidžia kremzles, o vėliau – ir kaulą bei kitas sąnario struktūras. Išsiderina ir visa judėjimo bei atramos sistema. Visa bėda, kad kremzlės vientisumo pažeidimas dažnai būna besimptomis. Nustatyta, kad net dviem iš trijų ligonių įvairaus laipsnio sąnario kremzlės pažeidimai randami atsitiktinai, atliekant artroskopines (be pjūvio, tik per mažą angelę, naudojant vaizdo-optinę sistemą ir specialius instrumentus – red. past.) kelio sąnario operacijas.

Pagrindinis šiuo metu pasaulyje keliamas sąnarinės kremzlės pažeidimų gydymo tikslas yra atkurti sąnario paviršiaus biologinį vientisumą, biologiškai išgydant pažeistą kremzlės audinį. Daugeliu atvejų tai padeda sustabdyti osteoartrozę ir jau įrodyta, kad yra efektyvu, tačiau ribotos kremzlinio audinio regeneracinės savybės labai apsunkina šias kasmet vis naujai atsirandančias galimybes.

– Ir niekaip negalima paveikti to kremzlinio audinio, paskatinti jį regeneruoti?

– Galima. Pasaulyje, o ir mūsų šalyje vystoma daug vilčių teikianti regeneracinė medicina. Tai nauja medicinos sritis, skirta raumenų, sausgyslių, kremzlės ir kitų audinių atsikūrimo procesams organizme greitinti, gijimui skatinti, skausmui mažinti ir su tuo susijusiai sąnarių funkcijai gerinti. Pastaruoju metu ši sritis labai progresuoja, kasmet randami nauji metodai tapo labai populiarūs, ypač gydant sportines traumas. Nuolat atsiranda naujų mokslo faktais grįstų duomenų apie šios biologinės regeneracinės terapijos pranašumus gydant pažeistą sąnarių kremzlę.

– Kaip tai atliekama?

– Taikant metodus, skatinančius gijimo ir regeneracijos procesus, į specialų atraminį karkasą įterpiama gyvų ląstelių, kurios geba biologiškai atkurti pažeistą audinį. Tai yra sąnario kremzlės regeneraciją skatinanti biologinė terapija su ląstelių ir atraminio karkaso implantacijų kombinacijomis. Atsiranda vis daugiau duomenų, kad šis gydymo metodas gali pristabdyti ar visai išgydyti sąnario kremzlės irimo procesus.

– Tai jau patikrinta sporto medicinoje?

– Biologinė terapija sporto ortopedijoje ir sporto medicinoje tapo ypač populiari, kai mokslininkai išmoko įvairių kombinacijų membranas-karkasus užauginti specializuotose laboratorijose. Padaugintos įvairių kombinacijų ląstelės sėkmingai integruojamos ne tiktai į membraną, bet ir į gyvą organizmą. Dažniausiai naudojama tirpi fiziologiškai integruota membrana, kuri su ląstelėmis įsodinama į kremzlės defektus. Tokiu būdu ši medžiaga nesutrikdo sąnarių biocheminės pusiausvyros, nes ji sudaryta iš vientiso karkaso, kurio sudėtyje yra visi anatominiai kaulo ir kremzlės sluoksniai: kremzlės, atkuriantis kremzlės struktūrą, bei gilesnis, atkuriantis pokremzlinio kaulo struktūrą. Dėl šių membranos ir joje esančių ląstelių savybių pažeistose sąnario vietose aktyvinami kaulo ir kremzlės regeneracijos procesai, o ląstelės, esančios membranoje, sėkmingai integruojasi ir pradeda gaminti pažeistą audinį.

– Tai labai sudėtinga. Kas yra tas karkasas?

– Specialus karkasas yra membrana, į kurią įterpiama biologinių ląstelių. Jos gali būti iš įvairių medžiagų, bet jų tikslas – išlaikyti ląsteles vienoje vietoje ir sudaryti joms idealias sąlygas gaminti pažeistą audinį.

– Netapo aiškiau. Kyla klausimas, kas yra membrana?

– Membranos gaminamos laboratorijose iš hialurono ir kolageno medžiagų, tai yra tų pačių medžiagų, kurios ir sudaro sveiką sąnario kremzlę. Ji sugeba stabiliai sujungti ląsteles vienoje vietoje, kad jos pradėtų gaminti pažeistą biologinį audinį. Membrana pati nesidaugina. Ji ilgainiui perauga aplinkiniais audiniais ir palaipsniui ištirpsta.

Į specialų atraminį karkasą įterpiama gyvų ląstelių, kurios geba biologiškai atkurti pažeistą audinį.

– Kaip įterpiamos šios ląstelės?

– Pirmiausia reikia turėti tų ląstelių. Jos paimamos iš paties paciento arba galima naudoti ir donoro ląsteles. Toliau, griežtai steriliomis sąlygomis, laboratorijoje, jos izoliuojamos ir auginamos specialiose auginimo terpėse, padauginamos iki milijoninių skaičių tūrio vienete ir, pasiekus reikiamą jų kiekį, pasitelkus mikroskopus, užsodinamos ant atraminių minėtų membranų. Kai visa ši sterili sistema-konstruktas būna paruošta ir biologiškai aktyvi, ji įsodinama į pažeistą sąnario vietą. Tai atliekama minimalios invazijos būdu, tai yra endoskopiškai, per skylutes arba nedidelius pjūvelius. Procedūros metu šis konstruktas įsodinamas tiktai steriliomis sąlygomis.

– Grįžkime prie paprastesnių klausimų. Dėl ko nukenčia sąnario kremzlė, kas ją pažeidžia?

– Sąnario kremzlės vientisumas dažniausiai nukenčia ne tik dėl traumų, o dėl iki šiol nežinomų biologinių procesų kremzlės audinyje. Žinoma, traumos pagreitina šiuos procesus, bet tai nėra pagrindinė priežastis. Žmogui bėgant, einant ar sportuojant kelio sąnaryje susikaupia paviršinio kremzlės audinio mikrodalelės, kurios naktį ar esant ramybės būsenai iš sąnario pašalinamos, vykstant specifiniams biocheminiams ir fiziologiniams procesams. Jei ši pusiausvyra suardoma (taip atsitinka dėl patirtos traumos, sąnario perkrovos, per didelio fizinio krūvio, sisteminės ligos) kremzlės audinys pradeda irti ir neberegeneruoja.

– Ir žmogui pradeda skaudėti?

– Problema yra ta, kad kremzlės audinys neturi nei nervinių galūnėlių, nei kraujagyslių, todėl žmonės iš pradžių nejaučia jokių simptomų, susijusių su kremzlės audinio pažeidimu, arba tie simptomai yra tokie nedideli, kad į juos nekreipiama dėmesio. Tai galima paaiškinti, kodėl daugumai žmonių atsitiktinai artroskopinių operacijų metu ir randami kremzlės vientisumo pažeidimai, apie kuriuos jie nežinojo.

– O dėl ko tuomet atliekamos tos artroskopinės operacijos?

– Dažniausiai jos atliekamos dėl meniskų ar raiščių plyšimų, kurie sukelia skausmą. O tada atsitiktinai ir randame šalia esančius kremzlės pažeidimus.

– Teko girdėti, kad kremzlės regeneraciją galima pristabdyti vaistų – cheminių preparatų injekcijomis?

– Osteoartrozės gydymas priklauso nuo jos stadijos. Jei pavyksta ligą anksti diagnozuoti, taikoma daug ją pristabdančių metodų. Tai hialurono, autologinės koncentruotos plazmos, riebalų ir kamieninių ląstelių injekcijos. Bet tai galima skirti tiktai tuo atveju, kai sąnario kremzlės paviršius yra lygus ir atkurtas chirurginiu būdu. Kitais atvejais visi minėti metodai, deja, dar neveiksmingi. Jei osteoartrozė diagnozuojama jau vėlyvos stadijos, tada atliekamos kojos ašies korekcinės arba sąnario endoprotezavimo operacijos.

– Nors ir nelengva suprasti biologinės terapijos sudėtingumą bei subtilumą, atrodo, kad ji  – geriau. Kiek membranos implantavimo operacijų atlikta?

– Esame atlikę jau apie pusšimtį tokių operacijų. Dėl įvairių tarptautinių projektų biologinę ląstelinę terapiją pradėjome taikyti savo pacientams prieš metus laiko. Panašiais metodais gydėme ir anksčiau, tik dabar šios operacijos patobulėjo ir vadinamos jau trečios generacijos. Tai reiškia, kad tiek membranų, tiek ląstelių gamybos procesai leidžia beveik 100 proc. užtikrinti biologinę audinio regeneraciją. Ląsteles jau auginame ir Lietuvoje, plečiame veiklą ir kuriame sistemą, bet pereinamuoju laikotarpiu dar naudojamės užsienio kolegų laboratorijomis.

Metodą taikyti galima, kai pažeista riboto ploto ir paviršiaus kremzlė, bet pats sąnarys dar nesudilęs. Tai labai svarbu.

– Per kiek laiko ligonis pasveiksta?

– Ląstelės visiškai integruojasi į pažeistą vietą per keletą mėnesių, nors kiekvienam pacientui gijimas ir visiško pasveikimo laikas yra skirtingas. Jeigu kremzlės pažeidimo plotas nėra labai didelis, pasveikstama per du tris mėnesius, tačiau jei defektai dideli ir keliose vietose, sveikimas su reabilitacija gali užtrukti ir iki metų ar dar ilgiau.

– Norint pasinaudoti šiuo metodu, nebūtina būti profesionaliu sportininku? Jei taip, į ką reikia kreiptis?

– Metodas taikomas visiems, kuriems nustatytas tinkamo laipsnio kremzlės defektas. Būtina paminėti, kad jis jau nebetinka žmonėms, kuriems sąnario sudilimas pažengęs toli. Tada belieka tiktai sąnario endoprotezavimas. Metodą taikyti galima, kai pažeista riboto ploto ir paviršiaus kremzlė, bet pats sąnarys dar nesudilęs. Tai labai svarbu.

– Kas jus skatina imtis tokių sudėtingų metodų? Kokia jums nauda iš to?

– Mūsų aplinka nuolat keičiasi, mokslas dėl savo metodiškų ir kantrių kasdienių tyrinėjimų sparčiai atranda naujus gydymo metodus. Mes džiaugiamės galėdami spėti ne tik naudoti ir vartoti tai, ką sukūrė kiti, bet ir patys prisidėti prie pažangiosios ląstelinės terapijos atradimų. Šiemet ilgamečiai eksperimentiniai ir klinikiniai mūsų tiriamieji-taikomieji darbai jau išpublikuoti prestižiniuose pasauliniuose moksliniuose žurnaluose. Dirbdami  pajaučiame, ko dar trūksta, ir kryptingai bei metodiškai stengiamės judėti teisinga linkme. Tai procesas, kuris ir yra pats įdomiausias, jautiesi reikalingas ir svarbus. Mes tikime, kad jau artėja diena, kai galėsime ne tik gydyti, bet ir valdyti sąnarių sudilimą. Štai tokia ir nauda.