- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teikti medicininę pagalbą į Ukrainą išvykę gydytojai jau šią savaitę ketina užbaigti misiją ir grįžti į Lietuvą, teigia Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas Marius Čiurlionis. Anot jo, nors į karo niokojamą Ukrainą pareiškė norą vykti kone pusketvirto šimto medikų, šiuo metu Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija nėra išreiškusi poreikio atvykti papildomiems sveikatos priežiūros specialistams.
„Misijos standartinė trukmė yra dvi savaitės, tai mes esame susiplanavę, kad ši savaitė yra paskutinė. Be abejonės, saugumas yra prioritetas, todėl jų grįžimas priklausys nuo šio faktoriaus. Bet, jei viskas gerai, ši savaitė yra paskutinė“, – Eltai sakė M. Čiurlionis.
SAM patarėjo teigimu, nors į kvietimą savanoriškai vykti į Ukrainą atsiliepė 357 medikai, šiuo metu nėra formuojamos naujos komandos. Anot jo, Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija nėra identifikavusi poreikio siųsti papildomų medicinos darbuotojų pajėgų.
„Be jokios abejonės, visi savanoriai įtraukti į rezervą ir mes turime potencialo formuoti ne vieną ir ne dvi komandas. Bet šiuo metu bent jau Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija nėra identifikavusi, kad čia ir dabar reikėtų didelio skaičiaus sveikatos priežiūros specialistų, kurie atvažiuotų ir dirbtų. Tai viskas priklausys nuo ukrainiečių“, – pažymėjo M. Čiurlionis.
Be to, paklaustas apie jau daugiau nei savaitę Ukrainoje dirbančių Lietuvos medikų darbo sąlygas, M. Čiurlionis neslėpė, kad darbo krūvis yra intensyvesnis nei buvo numatyta.
Mūsų pagrindinis tikslas buvo toks, kad medikai dirbtų tokiais pačiais krūviais, kokie yra Lietuvoje, vadovaujantis Lietuvoje galiojančiu Darbo kodeksu. Bet iš tiesų dirba jie įvairiai, yra įvairių pamainų, kartais tenka dirbti rytais, kartais vakarais, o kai kurios pamainos baigiasi ir gerokai po vidurnakčio.
„Mūsų pagrindinis tikslas buvo toks, kad medikai dirbtų tokiais pačiais krūviais, kokie yra Lietuvoje, vadovaujantis Lietuvoje galiojančiu Darbo kodeksu. Bet iš tiesų dirba jie įvairiai, yra įvairių pamainų, kartais tenka dirbti rytais, kartais vakarais, o kai kurios pamainos baigiasi ir gerokai po vidurnakčio“, – komentavo SAM patarėjas.
Be to, nors 24 Lietuvos medikai ketino dirbti Kyjivo regione, visgi komanda buvo perdislokuota į kitus taškus.
„Pirminė mūsų stotelė buvo Kyjivas. Čia mūsų sveikatos priežiūros specialistai tvarkosi gan puikiai. Tai mūsų pagalbos reikėjo, bet mes identifikavome du taškus, kurie yra šiek tiek piečiau: vieni į pietvakarius, kiti į pietryčius. Vienas taškas Moldovos sienos link, o kitas taškas arčiau fronto, kur pagalba yra žymiai reikalingesnė. Tai ir buvo komandos po 12 asmenų perdislokuotos būtent ten“, – sakė M. Čiurlionis.
SAM patarėjo teigimu, daugiausia Lietuvos sveikatos priežiūros specialistai suteikė anestezijos ir traumatologijos paslaugas.
„Specialistų spektras yra gana koncentruotas į tą pagalbą, kuri ir buvo identifikuota, kai buvo pasakyta, kad reikia anesteziologų ir traumatologų pagalbos“, – sakė M. Čiurlionis.
ELTA primena, kad balandžio 15 d. pirmosios dvi medikų komandos išvyko į Ukrainą. Teikti medicininę pagalbą iškeliavo 24 medikai, jie kartu gabeno didelę medikamentų ir medicinos priemonių siuntą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...