Spalio 20 dieną susitikę aptarti viruso, kuris gegužę staiga pradėjo plisti visame pasaulyje, ekspertai „laikėsi vieningos nuomonės, kad protrūkis ir toliau atitinka... tarptautinio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos kriterijus“, nurodė PSO.

Beždžionių raupų protrūkį tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatos situacija PSO paskelbė liepos 23 dieną.

Tai yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį tik gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.

Ekspertai teigė, kad nors ir padaryta tam tikra pažanga pažabojant beždžionių raupus, dar per anksti skelbti, kad ši liga nebėra tarptautinio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacija.

Pareiškime teigiama, kad PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas)  priėmė ekspertų rekomendacijas ir joms pritarė.

PSO duomenimis, nuo tada, kai prieš šešis mėnesius beždžionių raupai staiga pradėjo plisti už Vakarų Afrikos šalių, kuriose ši liga ilgą laiką buvo endeminė, ribų, 109 šalyse nustatyta daugiau kaip 77 000 užsikrėtimo atvejų. Nuo ligos mirė 36 žmonės.

Tačiau nuo liepos naujų beždžionių raupų atvejų augimas sulėtėjo, ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kurios labiausiai nukentėjo ankstyvuoju pasaulinio protrūkio etapu.

PSO teigimu, per septynias dienas iki pirmadienio, palyginti su ankstesne savaite, naujų užsikrėtimo atvejų skaičius pasaulyje sumažėjo 41 procentu.

Tačiau PSO Ekstremaliųjų situacijų komitetas pabrėžė, kad tebėra nemažai susirūpinimą keliančių dalykų.

Ekspertai paminėjo kai kuriuose regionuose nesiliaujantį viruso plitimą, tebesitęsiantį nevienodą šalių pasirengimą ir reagavimą bei galimą didesnį poveikį sveikatai, jei virusas pradėtų labiau plisti tarp labiau pažeidžiamų gyventojų.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į išliekantį stigmos ir diskriminacijos pavojų, silpnas sveikatos priežiūros sistemas kai kuriose besivystančiose šalyse, dėl ko PSO nepranešama apie visus užsikrėtimo atvejus, ir į tai, kad nėra vienodų galimybių gauti diagnostikos, antivirusinių vaistų ir vakcinų.

Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.

Sergantiesiems beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių patinimu, šaltkrėčiu, išsekimu ir į vėjaraupius panašus bėrimu ant rankų bei veido.

Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.

Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.