Prostatos vėžys: vyrai delsia, medikai skėsčioja rankomis

Tokie nereikšmingi simptomai, kaip prasta nuotaika, silpnumas, nenorėjimas nieko daryti gali būti atsinaujinusio prostatos vėžio požymiai.

Vienos taisyklės nėra

Neseniai atliktas tyrimas "Ne išgyventi, o gyventi" parodė, kad prostatos liga vyrus gali privesti prie savižudybės. Specialistai dėl to tik skėsčioja rankomis: dabar yra tiek daug galimybių gydytis, tad tikrai nereikėtų nusiminti.

Visi prostatos vėžiu sirgę vyrai privalo nustatytu laiku apsilankyti pas gydytojus ir būtinai atlikti PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimą, nepaisant, kiek metų praėjo po gydymo.

"Visiems tos pačios taisyklės nėra. Kada pacientui atlikti PSA tyrimą, nustato urologas. Paprastai, jeigu ligonis buvo gydytas nuo didelės rizikos prostatos vėžio, iš pradžių PSA tyrimas atliekamas kas tris mėnesius, vėliau – kas šešis, ilgainiui – kasmet. Jeigu buvo nustatytas mažos rizikos vėžys, iš pradžių tiriama kas pusmetį, vėliau, kai matome, kad liga tapo lėtinė, bent kartą per metus", – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas, profesorius Mindaugas Jievaltas.

Deja, nėra specifinių simptomų, kurie padėtų įtarti, kad liga pabudo. Tik esant užleistam prostatos vėžiui prasideda kaulų skausmai, kai kuriems ligoniams – šlapinimosi sutrikimai.

"Po radikalaus gydymo, jeigu ligonis buvo operuotas ar jam taikytas spindulinis gydymas, pagrindinis atsinaujinusios ligos požymis – didėjantis PSA rodiklis. Po radikalaus gydymo jis turi būti neišmatuojamas", – teigia profesorius.

Klausimyno nauda

Vis dėlto kartais pasitikrinti būtina ir nelaukiant eilės. Įspėti apie atsinaujinusią ligą gali požymiai, į kuriuos dažnai nekreipiame dėmesio.

Specialistai, norėdami objektyviau įvertinti paciento skundus, naudoja vadinamąjį Karnofskio klausimyną, kuris kartu su PSA tyrimu padeda jiems laiku įtarti atsinaujinantį prostatos vėžį. Gydytojai paciento klausia, ar jis energingas, ar jam rūpi šeimos reikalai, ar nesiskundžia skausmais, ar jo nepykina, ar nesijaučia esąs ligonis, daugiau laiko praleidžia lovoje, o gal ėmė baimintis mirties, prarado viltį, kad pavyks nugalėti ligą, nuliūdo, ėmė vengti draugų ir šeimos, tapo nervingas?

Šie klausimai galėtų būti naudingi ir ligonio artimiesiems. Atsakę į juos, jie anksčiau nei kiti gali pastebėti, kad vyrui – ne pavasario nuovargis, o atsinaujinusios ligos požymis. Tokiu atveju reikia paskatinti jį atlikti PSA tyrimą.

Atsinaujino netikėtai

Kėdainiuose gyvenantis Julius nuo prostatos vėžio buvo gydytas prieš dvylika metų.

"Gydymo rezultatai buvo geri, gydytojai sakė, kad pasveiksiu. Iš pradžių turėjau tikrintis kas kelis mėnesius, vėliau – kasmet. Kaskart iš gydytojo išeidavau smagiai nusiteikęs, nes tyrimai buvo geri ir gerai jaučiausi. Laikas bėgo, užmiršau, kad sirgau, tapo kvaila vaikščioti į polikliniką ir ieškoti ligų", – prisimena 66-erių vyras.

Tačiau prieš kelis mėnesius jo savijauta suprastėjo, kartais kur nors vis suskausdavo, vyras tapo piktas ir net žvejyba, kurią labai mėgo, ėmė erzinti.

"Žmona, neapsikentusi dūsavimų, nuvarė mane pas šeimos gydytoją. Kraujo tyrimas parodė, kad PSA kiekis yra padidėjęs. Teko važiuoti pas onkologus", – pasakoja kėdainiškis.

Vis dėlto mokslininkai ieško kitų būdų suvaldyti prostatos vėžį. Jie stengiasi pažinti ligos atsiradimo ir vystymosi mechanizmus – biogenetinius žymenis.

Atlikus išsamesnius tyrimus, buvo nustatyta, kad Juliui prostatos vėžys atsinaujino ir jau yra metastazių kauluose. Dabar vyras laukia, ką gydytojai nuspręs, kaip gydys. Apgailestauja, kad nesityrė PSA, ir žino: jei būtų tai daręs, vėl pabudusi liga būtų buvusi nustatyta anksčiau.

"Apie 80 proc. ligonių, kuriems naujai nustatytas prostatos vėžys, mes galime prognozuoti, kad greičiausiai juos išgydysime, – teigia profesorius M.Jievaltas. – Deja, nedidelės dalies vyrų, kuriems nustatome išplitusį vėžį, ligos negalime išgydyti, bet galime pristabdyti. Būna, kad atsinaujina ir gydytas pirminis vėžys. Tuomet galime sustabdyti ligos plitimą, duoti žmogui galimybę gyventi."

Tokie ligoniai gali gyventi be didelių negalavimų ir dvejus trejus metus, ir penkiolika. Tai priklauso nuo ligos agresyvumo.

Būtina bendradarbiauti

Profesoriaus teigimu, net ir išplitus vėžiui, yra daug gydymo būdų. Jei iš pradžių ligonis buvo gydytas spinduliais, jam galima taikyti krioterapiją – gydymą šalčiu.

Pasaulyje tokie ligoniai gali būti operuojami. Jei buvo operuoti, galima gydyti spinduliais. Dalis ligonių pasveiksta. Jeigu ne, tuomet taikoma sisteminė terapija – skiriama vaistų. Visų pirma – hormonų. Dabar yra galimybė juos taikyti ilgai, – kai nustoja veikti vieni, galima skirti vadinamųjų antrosios eilės hormonų. Taip pat yra ir įvairių chemoterapinių vaistų.

"Tinkamiausią gydymą turi parinkti patyręs specialistas", – tvirtina profesorius M.Jievaltas.

Vis dėlto mokslininkai ieško kitų būdų suvaldyti prostatos vėžį. Jie stengiasi pažinti ligos atsiradimo ir vystymosi mechanizmus – biogenetinius žymenis. Nuo jų priklauso, kokie vaistai geriau veikia. Kai tai bus įrodyta, kiekvienam pacientui gydytojai galės skirti pačius veiksmingiausius. Be to, šie vaistai turėtų būti minimaliai toksiški ir maksimaliai efektyvūs.

Profesorius pabrėžia, kad net moderniausi vaistai nepadės, jeigu ligonis nebendradarbiaus su gydytoju ir neklausys jo patarimų.

"Yra pacientų, kurie pirmuosius metus dar paiso mūsų rekomendacijų, o vėliau, kai tyrimų rodikliai geri, per daug ima pasitikėti savo jėgomis ir nustoja lankytis pas gydytojus. Būna atvejų, kai liga atsinaujina ir po dešimties metų, ir dar vėliau. Deja, turime pacientų, užleidusių vėžį, nes kai kurie vyrai ignoruoja savo pojūčius ar nenori atrodyti silpni. Tokių pacientų yra visose šalyse, Lietuvoje jų – daugiau. Mes norėtume, kad tokių iš viso nebūtų", – siekius atskleidžia M.Jievaltas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių