Profesorius: rudens ir žiemos sezonas atsakys, ar pandemija švelnėja

  • Teksto dydis:

Profesorius Vytautas Kasiulevičius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo naujausiomis įžvalgomis apie koronavirusą. Pasak profesoriaus, tik rudens ir žiemos sezonas patikimai atsakys, ar pandemija švelnėja

„Dvi naujienos ir vienas pamąstymas. Pirmoji. COVID-19 sulaikymo priemonės Pietų pusrutulyje 2020 metų žiemą (balandžio–rugpjūčio mėnesiais) reikšmingai paveikė... sergamumą gripu. Pasiektas istorinis susirgimų gripu minimumas, o duomenys iš Čilės, Pietų Afrikos ir Australijos laboratorijų rodo, kad teigiamų gripo mėginių dalis nuo visų iš nosiaryklės paimtų mėginių šiais metais sumažėjo net iki 20 kartų“, – statistiką komentavo profesorius.

Žiemos sezono metu infekcijos plitimas tampa intensyvesnis, todėl tikslius atsakymus apie pandemiją galime gauti tik viruso bangai nurimus.

Feisbuko nuotr.

Mokslininkų skaičiavimais, vasarą sumažėjo mirčių nuo koronaviruso skaičius. „Antroji. Nepaisant naujų COVID-19 susirgimų šuolio Europos šalyse hospitalizacijų skaičius smarkiai neišaugo, kaip tai įvyko kovo mėnesį. Negana to, preliminarūs britų ir vokiečių duomenys rodo, kad vasarą, netgi nepaisant nuo liepos mėnesio augančių naujų susirgimų skaičiaus, sumažėjo COVID-19 sąlygotas mirštamumas. Kas įdomu, didžiausias atvejų ir mirčių skaičiaus santykio (ang. case fatality rate, CFR) kritimas fiksuojamas 60-79 metų amžiaus grupėje nuo 9 iki 2 procentų. Mokslininkai įspėja, kad tik rudens ir žiemos sezonas patikimai atsakys, ar pandemija švelnėja“, – teigė V. Kasiulevičius.

Feisbuko nuotr.

Reikia nepamiršti, kad infekcijos sąlygotas mirštamumas priklauso nuo to, kokias pacientų grupes pažeidžia infekcija.

Pasak profesoriaus, infekcijos sąlygotas mirštamumas priklauso nuo to, kokias pacientų grupes pažeidžia infekcija. „Pamąstymas. Hospitalizacijų skaičius yra ankstyviausias COVID-19 infekcijos sunkumo rodiklis, kuris jau antrą eksponentinio naujų atvejų kilimo savaitę signalizuoja apie pandemijos sunkumą. Vėlesnis ir kiek patikimesnis rodiklis yra intensyvios terapijos skyriuose gydomų pacientų skaičius, o naujų mirčių skaičius tenkantis tam tikram gyventojų skaičiui yra vėliausias ir patikimiausias infekcijos sunkumo požymis. Todėl bent jau preliminariai įvertinti infekcijos sunkumą nuo eksponentinio augimo pradžios prireikia net poros mėnesių. Reikia nepamiršti, kad infekcijos sąlygotas mirštamumas priklauso nuo to, kokias pacientų grupes pažeidžia infekcija. Jeigu infekcija ima labiau plisti tarp jaunų žmonių populiacijos, jos sąlygotas bendras mirštamumas irgi sumažėja. Žiemos sezono metu infekcijos plitimas tampa intensyvesnis, todėl tikslius atsakymus apie pandemiją galime gauti tik viruso bangai nurimus“, – mintimis dalijosi profesorius.

„Norint bent iš dalies gauti reikalingus atsakymus pažvelkime į Argentiną. Argentinos gyventojų skaičius šiuo metu viršija 45 milijonus, o gyventojų tankis yra 16 kvadratiniame km. BVP daugiau kaip 2/3 mažesnis negu Lietuvos, o 5 stacionaro lovos tenka 1000 gyventojų. Argentinoje vyresnių negu 65 metų amžiaus populiacija sudaro tik 11 proc. (Lietuvoje -19 proc.). Šioje šalyje dabar pirmos pavasario savaitės. Šalis išgyvena milžinišką COVID-19 atvejų šuolį, šia liga persirgo ar serga daugiau kaip 600 tūkstančių šalies gyventojų. Argentinos intensyvios terapijos skyrių užimtumas COVID-19 pacientais siekia 60 procentų, sostinėje net 70 procentų. Šiomis dienomis intensyviojoje terapijoje gydomi daugiau kaip 3 200 COVID-19 pacientų. Perskaičiavus, milijonui gyventojų vien COVID-19 reikia 70 intensyvios terapijos lovų“, – apie situaciją Argentinoje rašė V. Kasiulevičius.

Freepik.com nuotr.

„Ar Argentinoje viruso banga jau pasiekė piką, sunku spręsti (intensyvaus atvejų šuolio pradžia sutapo su žiemos pradžia Pietų pusrutulyje t. y. birželio pirmosiomis dienomis). Naujų atvejų ir pacientų gydymų reanimacijoje dar vis iš lėto daugėja, nors tam tikrų stabilizacijos požymių irgi galima pastebėti. Ir visgi „case fatality rate“ nuo kažkada buvusių 5 procentų šiuo metu stabilizavosi ties 2 procentais. Daug ko dar nežinome, bet jeigu britų ir vokiečių spėjimai pasitvirtins ir pandemija švelnės, netgi nesulaukus vakcinos, bus galima teigti, kad Baltijos šalys, kovo mėnesį pasirinkusios griežtų ribojimų Vokietijos kelio kryptį, buvo teisios. Bet neperšokus griovio niekada nesakyk...“ – socialiniame tinkle rašė profesorius.


Šiame straipsnyje: Koronavirusas LietuvojeCOVID-19 saviizoliacijaVytautas Kasiulevičiusviruso plitimaspandemija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Žilvinas Ručys

Žilvinas Ručys  portretas
O profesoriusžino kas yra gripas, ir peršalimo ligos, ir kada jos suaktyvėja? Galiausiai sudėk jas ir virusą, Lietuvos gydymo įstaigų pasiruošimą/ paruošimą, galimą gydytojų iškritimą iš rikiuotės, gausi rezultatą.

Žilvinas Ručys

Žilvinas Ručys  portretas
Kiek galit tokias nesąmones rašinėti? Profesorius. Mokinukai nepatikrinti prieš mokslus! O ten ne fabrikas 100 ar 200 asmenų. Ten po 600-800 mokyklos, kur mokiniai kontaktuoja su aibė giminaičių. Kaip žiūriu nei ministrai, nei profesoriai nei seimas nei prezidentas kažką masto ir daro dėl Lietuvos. Nusiuskit verygai ( moteriška pavardė) kaukę su eilinuku kuriuose eurai ir mirusių nuo viruso veidai . . Kad pasprinktu.

Profesoriu ziniai

Profesoriu ziniai portretas
Dabar jei perskaitau rasliava parasyta Kasiuleviciaus, Caplinsko,tos Pirciupio sopulingosios motinos Lingienes ir tt. ir tt.tai norisi isvemti ant tu profesoriu.Uz piniga los bele ka..
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių