„Jau 20 metų Lietuvoje turime gimdos kalelio vėžio prevencijos programą.

Pasakykime atvirai: esami rezultatai mūsų negali tenkinti. Lietuvoje nuo šios ligos kasmet miršta apie 200 moterų. Kiekvieną darbo dieną netenkame močiutės, mamos dukros, sesers. Vakcinacija ir ankstyvoji diagnostika – tai būdai, kurių veiksmingumas, mažinant sergamumą šia liga, yra įrodytas“, – pabrėžė LSDP frakcijos narys S. Čaplinskas.

„Nors turime ir žinių, ir kitų šalių pavyzdžių, o vakcina ir patikra prieinama visiems, tačiau vakcinacijos aprėptys šiuo metu liūdina: pasiskiepija mažiau nei pusė mergaičių, dar mažiau berniukų. Patikros aprėptys labai skiriasi priklausomai nuo vietovės – šis faktas verčia sunerimti“, – komentavo S. Čaplinskas.

Parlamentaras įsitikinęs, kad šiandien nebeužtenka vien konstatuoti, kad kritęs pasitikėjimas vakcinomis.

„Turėtų daug aktyviau įsitraukti visuomenės sveikatos sektorius. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos darbotvarkę. Siekis tik 2 proc. padidinti vakcinacijos nuo žmogaus papilomos viruso apimtis – nepakankamai ambicingas“, – pažymėjo S. Čaplinskas.

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narė prof. Kristina Jarienė pabrėžė, kad gimdos kalelio vėžys – „absoliučiai išvengiama liga“.

„Moterys neturi nuo jos mirti. Visas pasaulis išsikėlė tikslą, kad ši liga išnyktų iš pasaulio ligų žemėlapio. Vakcinacija nuo viruso, kuris sukelia vėžį, ir prevencinė patikra – tai būdai, kurie leidžia siekti šios ligos eliminavimo. Deja, Lietuvoje laiku nepasitikrina nė pusė moterų.

Vis dar labai blogai atrodome Europos Sąjungos kontekste. Kai pradėjome mergaičių vakcinaciją 2016 m., pirmaisiais metais pasiskiepijo apie 12 proc. mergaičių, vėliau turėjome labai spartų augimą. Ir prieš COVID-19 pandemiją turėjome paskiepytų 66 proc. Dabar tas skaičius nukritęs iki 43 proc.“, – pažymėjo profesorė.

Pasak Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės Almos Astafjevos, viena iš vengimo tikrintis priežasčių – baimė.

„Pasitikėjimas vakcinomis sumažėjęs. Po COVID-19 pandemijos paplito abejonės visais skiepais. Diskusijos su pacienčių artimaisiais ir pačiomis pacientėmis kartais užtrunka ilgai“, – pažymėjo A. Astafjeva.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė akcentuoja, kad daugiau nei pusė gimdos kaklelio vėžio atvejų diagnozuojami pažengusios stadijos.

„Yra šalių kurioms pavyko drastiškai sumažinti sergamumą. Lietuvoje per pastarąjį programos vykdymo ciklą tik du trečdalius tikslinių grupių žmonių pasiekė informacija apie galimybę pasitikrinti. O nuo tų dviejų trečdalių tik du trečdaliai ateina pasitikrinti“, – situaciją apibūdino N. Čiakienė.

Gydytojos ragino susisteminti duomenis ir ieškoti informacinių technologijų sprendimų, kad informacija apie nemokamas prevencines programas pasiektų daugiau žmonių.