- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karštą vasarą gaivos pasiilgę gyventojai vėsinasi vandens telkiniuose. Tačiau pasitaiko atvejų, kai geras emocijas po maudynių temdo nemalonios pasekmės. Štai po maudynių daugumos vasarotojų pamėgtame Dusios ežere žmonės ėmė skųstis ant odos pastebėję bėrimus.
Šią informaciją savaitgalį paskelbė Metelių regioninio parko atstovai.
„Turime žinių, kad po maudymosi Dusios ežere prie valčių nusileidimo vietos bei buriuotojų kemperių miestelio, keliems asmenims išbėrė kojas ir atsirado stiprus niežulys. Manome, kad tai įvyko po kontakto su šistosomų lervomis, (cerkarijomis), kurios plika akimi nematomos. Prašome pasipasakoti, kuriame Dusios ežero krante paskutinėmis dienomis maudėtės ir kokia po to Jūsų sveikatos būklė. Duomenų apie bėrimus prie lankytojų centro negirdėjome jau 3 savaites. Dusios ežero vanduo šeštadienio ryte buvo ypač šiltas – 25 laipsniai“, – rašoma pranešime.
Metelių regioninio parko nuotr.
Po šiuo įrašu feisbuke pasipylė internautų komentarai. Vieni tvirtino po maudynių besijaučiantys puikiai, kiti dalijosi nemaloniomis patirtimis.
„Liepos 18 d. maudėmės ten kur „Lelija“, Dusios krantas. Ryte jau bėrimas, bet tik mažamečiui“, – po nuotrauka rašė internautė Lina.
Feisbuko nuotr.
„Mes buvome liepos 13 d. Kitą dieną visi buvome išberti ir niežėjo nežmoniškai. Buvome prie sūpynių“, – pasakojo Inga.
„Liepos 15 dieną maudėmės dešiniajame krante toliau nuo sūpynių, išbėrė du vaikus, suaugusiam nieko“, – Ingai antrino Daiva.
„Dukra maudėsi, visa išgerta, kaip sukandžiota butų... Labai niežti“, – nemalonia patirtimi dalijosi kita moteris.
Kita internautė Kristina pasidalijo nuotrauka, kurioje ant rankos matyti bėrimai. „Maudėmės su vaiku liepos 14 ir 15 dienomis, abu kasomės dar po šiai dienai. Kažkas baisaus, visas kūnas nusėtas guzeliais ir žiauriai juos niežti“, – rašė moteris.
Tačiau minėti bėrimai ir niežulys pasireiškė ne visiems vasarotojams. Dalis jų tvirtino, kad po maudynių jaučiasi puikiai.
„Maudomės senoje valčių nusileidimo vietoje arba už kapinių esančiame krante. Nieko neišbėrė, vanduo švarus“, – pasakojo Raminta.
„Maudėmės direkcijos pakrantėje, šalia liepto. Jaučiamės puikiai“, – rašė Inga.
Kaip rašoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) pranešime, šistosominis cerkarinis dermatitas yra liga, kurią sukelia vandens paukščių kraujo sistemoje parazituojančių šistosomų lervos (cerkarijos). Pirmas šią ligą 1950 m. aprašė amerikietis helmintologas Cortas, pastebėjęs, kad po maudymosi sekliuose stovinčiuose vandenyse ar ežeruose išberia odą, atsiranda odos niežulys, kuris po kelių dienų išnyksta.
„Ligos sukėlėjai yra vandens paukščių (ančių, kryklių, gulbių ir kt.) kraujo sistemoje parazituojančios šistosomų, priklausančių Schistosomatidae šeimai, lervos – cerkarijos. Suaugusios šistosomos parazituoja vandens paukščių organizme. Jų tarpiniai šeimininkai yra moliuskai. Šių parazitų gyvybinis ciklas analogiškas kaip ir šistosomų, tačiau šios cerkarijos žmogaus organizme nesivysto ir nesubręsta, nes žmogus šiai šistosomų rūšiai nėra tipinis galutinis šeimininkas“, – rašoma pranešime.
Pasak specialistų, žmogus užsikrečia kontaktuodamas su vandeniu, kuriame yra cerkarijų. Maudantis, žuvaujant, plaunant skalbinius cerkarijos prasiskverbia į odą ir sukelia dermatitą.
„Cerkarinio dermatito metu yra pažeidžiamos odos kraujagyslės. Pažeidimo vietoje jaučiamas dilgsėjimas, deginimas, odos niežulys, atsiranda bėrimai. Šie simptomai atsiranda praėjus 10–15 minučių po kontakto su užterštu vandeniu ir išnyksta po kelių valandų, rečiau – po kelių dienų. Pakartotinai užsikrėtus, dermatitas būna labiau išreikštas (stiprus paraudimas su spuogeliais), lydimas stipraus niežulio, kuris gali išlikti 5–7 dienas. Jei invazija intensyvi, gali pakilti temperatūra. Ligos eiga gali varijuoti nuo lengvos iki sunkios stadijos, priklausomai nuo organizmo imuninės būklės. Jei žmogus kasydamasis pažeidžia odą, liga gali komplikuotis antrine bakterine infekcija“, – rašoma pranešime.
Cerkarinio dermatito profilaktika: vengti kontakto su užterštu vandeniu; išlipus iš vandens iš karto energingais judesiais nusitrinti kūną rankšluosčiu; odos paviršiui nuvalyti naudoti skysčius, turinčius alkoholio; kadangi cerkarijų prisitvirtinimą stimuliuoja odos lipidai, prieš lipant į vandenį kūną nuvalyti spiritiniu losjonu ar nusiplauti su muilu; tvenkinius, kuriuose maudosi žmonės, saugoti nuo teršimo organinėmis medžiagomis, valyti nuo vandens augalų, kurie yra pagrindinis moliuskų maistas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...