Padažnėja susirgimų otitu

Mūsų klausomoji landa nedidelė, siekia tik apie 1,5 ml tūrio. Prasidėjus išorinės ausies klausomosios landos uždegimui (išoriniam otitui), jos tūris ima mažėti dėl šios landos odos patinimo, paraudimo (infekcijos), todėl pradeda skaudėti ausį, blogėja klausa, gali atsirasti ausies pilnumo jausmas, išskyrų iš jos, gali varginti galvos skausmai. Jei ausys po maudynių gerai neišsausinamos ir drėgmė jose užsilaiko, ji kartu su šiltu oru sudaro labai palankias sąlygas infekcijai plisti. Todėl, jei pacientas linkęs sirgti ausų ligomis, prieš lipant į vandenį, ausis reikėtų apsaugoti kištukais, gobtuvu ar maudymosi kepuraite.

„Galima pasinaudoti ir buitinėmis priemonėmis. Gniužulėlį vatos suvilgyti bet kokiais riebalais (aliejumi, kremu), nuspausti perteklinį jo kiekį ir įkišti į ausis. Jei į ausų landą vis dėlto pateko vandens, sudrėkusią vatą pakeičiame sausa, kad ši sugertų likusią drėgmę“, – pataria D. Šimulynienė.

Ausų uždegimai pirmiausia pradedami gydyti vietinio poveikio įvairios sudėties lašais ar tepalais (antibiotikais, vaistais nuo grybelio, gliukokortikoidais, skausmo malšinamaisiais). Medikė perspėja, kad kai kurių medikamentų, skirtų otitui gydyti, sudėtyje yra komponento, pasižyminčio ototoksiškumu (t. y. galinčio sukelti klausos pažeidimą dėl cheminių medžiagų poveikio), todėl svarbu nepradėti gydytis savo nuožiūra, vaistus vartoti tik pasitarus su gydytoju.

Pagalba užgultoms ausims

Neretai po nardymo užgula ausis. Taip atsitinka dėl išorinės ir vidinės klausomosios landos slėgio skirtumo. Norint išvengti ausų užgulimo reikėtų palaukti kelias ar keliolika minučių, tuo pat metu kramtyti kramtomąją gumą ar pūsti balionus. Šie metodai padeda išlyginti slėgių skirtumą tarp išorinės ir vidinės klausomosios landos. Jeigu žmogus nesloguoja ir nosyje nėra mechaninių pakitimų (polipų, lėtinio sinusito, ūmios slogos, nosies pertvaros iškrypimo), o po maudynių užgulė ausis, tuomet galima pašokinėti palenkus galvą ir / ar švelniai prasipūsti ausį: įkvėpti, užspausti nosį ir bandyti įkvėptą orą pūsti pro ausis. Oras taip bus pučiamas pro jungiamąjį (vadinamąjį Eustachijaus) vamzdį, kuriuo jungiasi nosis su ausimi. Kai užgulimas nepraeina ilgėliau, gydytojai specialia priemone (su didinamuoju stiklu prijungta pompa) švelniai, netraumuodami gali pajudinti būgnelį ir klausa pagerėja. Jei to nepakaktų, tuomet medikai specialia įranga atlieka ausų prapūtimą. Dėl slėgio skirtumo užgulimas juntamas kylant ir leidžiantis lėktuvui. Otorinolaringologė D. Šimulynienė pataria dar prieš skrydį pakramtyti kramtomosios gumos ar stipriai džiovintų vaisių (vaikams, kurie nevartoja kramtomosios gumos) – taip treniruojamas slėgio išlyginimo mechanizmas, o sloguojant gerokai iš anksto prieš skrydį būtina susilašinti lašų nuo slogos (gleivinę sutraukiančių, vaistų nuo alergijos).

Daina Šimulynienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip tinkamai prižiūrėti?

Ausims nebūtina kasdienė priežiūra. Jose yra natūralią apsauginę funkciją atliekančios sieros, su kuria iš ausų pasišalina nešvarumai, negyvos ląstelės. Siera apsaugo nuo uždegimų, nes jos terpė yra silpnai rūgštinė ir bakterijos joje neišgyvena. Pasikeitus odos ph (pvz., baseino vanduo keičia odos ph struktūrą, taip pat ir sieros ph), ji tampa daugiau šarminė ir palankesnė bakterijoms daugintis.

Nors siera mums reikalinga, jos buvimas žmonėms nepriimtinas – kai matyti ties ausies landa, tai neestetiška. Pavalyti ausis dėl higienos  patys galime, bet tik negiliai, kad neprisidarytume bėdų: krapštukais pažeidę natūralų odos barjerą sudarysime sąlygas infekcijai plisti, galime nustumti sieros kamštį giliau arba net pažeisti ausies būgnelį. Geriau ir saugiau sieros kamštį pašalins šeimos gydytojas ar gydytojas otorinolaringologas. Po atliktų procedūrų gali reikėti ir vaistų: purškalų į ausį, kurie sierą grąžina į silpnai rūgštinę terpę, purškalų ar alkoholio turinčių lašų (juos galima vartoti, kai esame tikri, kad nepažeista vidinė ausis, ausies būgnelis).

Ne vien šaltuoju sezonu

Burnaryklės ir gerkliaryklės ligų priežastys dažniausiai yra hipotermija, staigūs temperatūros pokyčiai, šalti gėrimai, dėl kurių sumažėja vietinė gerklės gleivinės apsauga, ar net per ilgas buvimas saulėje. „Svarbi žmogaus imuninė sistema: jei ji stipri, stiklinė šalto gėrimo vargu ar išprovokuos negalavimų, bet, jeigu sergate lėtinėmis ligomis (cukralige, astma, reumatu, sinusitu ir kt.), jos gali turėti įtakos ir peršalsite greičiau. Dėl drėgmės ir karšto oro vasarą susidaro idealios sąlygos infekcijai greičiau ir lengviau plisti, todėl vasarą stebima daugiau komplikacijų“, – sako gydytoja D. Šimulynienė.

Ūminiam tonzilitui (ryklės skausmas) būdinga staiga iki 38–40 °C pakilusi kūno temperatūra, ūmus gerklės skausmas, padidėję kaklo limfmazgiai, paraudusios ir patinusios, pūlingomis apnašomis pasidengusios gomurinės tonzilės (migdolai). Veikiant infekciniams procesams (virusams, bakterijoms) gali išsivystyti ir ryklės sienelės uždegimas (faringitas). Bakteriniai faringitai gydomi antibiotikais, o virusiniai – simptomiškai: tiks švelnus, neaštrus, nekarštas ir nešaltas maistas, burnos dezinfekavimo skysčiai, pastilės, purškalai ir t. t. Jei vargina labai stiprus skausmas, galima išgerti vaistų nuo skausmo, temperatūrai pakilus daugiau kaip 38 °C – vaistų nuo temperatūros, o esant nosies užgulimui susilašinkite nosies gleivinę sutraukiančių vaistų į nosį. Negalima skalauti gerklės ar nosies maudyklų vandeniu, nes net ir skaidriausiame paplūdimio vandenyje yra daugybė mikroorganizmų, kurie gali pabloginti ligos eigą.

Neretai pacientą išgąsdina gerklų uždegimas (laringitas), kai ne tik jaučiamas ryklės skausmas, bet ir užkimstama ar net visiškai netenkama balso. Tokiu atveju pagrindinis gydymas – tylėti, gerti daug šiltų skysčių, rinktis švelnų maistą (imbieras, citrinos, medus šiuo atveju netinka). Prireikus antibakterinį gydymą paskirs gydytojas.

Esant šiltiems orams

Netekusi skysčio gleivinė tampa sausesnė ir lengviau pažeidžiama. Neretai sudžiūvęs, prilipęs sekretas nukrapštomas pirštais. Taip galima iš nosies pašalinti dalį gleivinės, o tada prasideda kitos bėdos. Yra įvairūs jūros vandens purškalai (ypač tinka su alijošiumi, kuris veikia kaip drėgmę išlaikantis komponentas), kurie padeda tą sekretą sudrėkinti, suminkštinti, pašalinti išsipučiant nosį. Jei to nepakanka, yra lašų, tepalų, purškalų aliejiniu pagrindu, kurie ir sutepa gleivinę.

Anksčiau vyravo nuomonė, kad sinusitas gydomas tik antibiotikais, tačiau tada nebuvo tokios gausios preparatų pasiūlos, ištyrimo galimybių.

Nosies gleivinei perdžiūvus, ji tampa plonesnė, į paviršių iškyla smulkių kapiliarų ir, stipriau papūtus nosį ar pakrapščius, ima kraujuoti. „Jei kraujuoja ilgiau ir gausiau, ant vatos gumulėlių užlašinkite vaistų nuo slogos (gleivinę sutraukiančių), įsidėkite į abi nosies landas, palenkite galvą į priekį ir, stipriai suspaudę nosies šnerves, pasėdėkite 5–7 minutes, kad kraujas sukrešėtų. Atlošti galvos negalima, nes kraujas nuteka į virškinimo traktą, gali sukelti pykinimą, vėmimą. Jeigu kraujavimas intensyvus, reikėtų kreiptis į otorinolaringologą“, – kraujavimo iš nosies stabdymo būdus komentuoja gydytoja D. Šimulynienė.

Po nardymo nosyje pajutus skausmą, tempimą, diskomfortą, rekomenduojama pasitepti nosies gleivinę aliejinio pagrindo tepaliuku  – taip nosies gleivinė apsaugoma nuo perdirginimo, perdžiūvimo ir neigiamo vandens poveikio.

Sinusų uždegimas

Sinusai, arba prienosiniai ančiai, yra kaulinė kišenė, išklota tokia pačia nosies gleivine. Jeigu serga nosis, sirgs ir prienosiniai ančiai. Esant virusinės kilmės sinusitui, temperatūra neaukšta, bet žmogus jaučia diskomfortą, nosies pilnumą, išpučia gelsvos ar žalsvos spalvos išskyras, sunkiau kvėpuoja, sutrinka miego kokybė, kartais skauda galvą. Gydymas beveik toks pat kaip ūmios slogos: lašai į nosį, kad išpūsti sekretą iš nosies būtų lengviau ir kvėpuoti laisviau,  geriamieji vaistai nuo alergijos, sudėtiniai preparatai, kurie turi gleivinę sutraukiančio ir saugančio nuo alergijos komponento. Kartais gali užtekti vos vieno preparato. „Anksčiau vyravo nuomonė, kad sinusitas gydomas tik antibiotikais, tačiau tada nebuvo tokios gausios preparatų pasiūlos, ištyrimo galimybių – radiologinių, endoskopinių, kompiuterinės tomografijos, kurie leidžia tiksliau, greičiau diagnozuoti sinusitą ir parinkti gydymą. Dabar antibiotikai skiriami tik gerai ištyrus sinusito kilmę ir esant tam tikriems tyrimų rodikliams“, – aiškina D. Šimulynienė.

Jei susirgęs sinusitu žmogus po kelių dienų jaučiasi neblogai, nekarščiuoja, nejaučia galvos skausmų, nėra akių patinimų, – galima mėgautis saule, maudytis, tačiau nardymą reikėtų atidėti vėlesniam laikui, kai visiškai pasveiks.

Pavojingi veiksniai

Ausų, nosies ir gerklės negalavimus šiltuoju metų laiku gali lemti:

• staigūs temperatūros pokyčiai, kai organizmas nespėja greitai prie jų adaptuotis;

• drėgmė ir karštis – palankiausios sąlygos infekcijoms plisti;

• kondicionuotas oras. Saugus skirtumas tarp išorės ir kondicionuojamo oro temperatūros turi būti ne daugiau kaip 7 °C (pagal kondicionierių įrangos specialistų rekomendacijas);

• reikėtų vengti hipoterminę būklę provokuojančių veiksnių: gausių šaltų gėrimų, ledų, ilgo buvimo šaltame vandenyje.