„Reikia fantazuoti. Jei iš dešimties idėjų realizuosi vieną – bus gerai, nes nieko nedarant nieko nebus“, – įsitikinęs gydytojas Rimtautas Gudas, savo idėjomis ir gabumais pelnęs tarptautinį pripažinimą ir Kauno klinikose pritaikęs naujausius operacinio gydymo metodus, padedančius ligoniams visam laikui užmiršti skausmą ir negalią.

Naujojo metodo pranašumas

„Kai dar vieną tokią operaciją atliksime, paciento paprašysiu, kad ant rankų atsistotų. Tai akivaizdus įrodymas to, ką žmogus, kuriam peties sąnarys išnirdavo netgi miegant verčiantis ant kito šono, gali jau kitą dieną po nauju metodu atliktos operacijos“, – tikino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sporto ir fizinės medicinos katedros bei Ortopedijos ir traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovas profesorius R.Gudas.

Dar visai neseniai vienoje tarptautinėje konferencijoje ovacijas sukėlė prancūzai, pademonstravę, ką gali jų medicina. Vienas Prancūzijos ortopedų traumatologų pacientas trečią parą po peties sąnario operacijos atvyko į medikų konferenciją, atsistojo ant rankų ir nuėjo kelis metrus.

Lygiai tą patį gali parodyti ir Kauno klinikų pacientai, nes operacijas, suteikiančias tokias galimybes, atlieka ir mūsų ortopedai-traumatologai. Profesorius R.Gudas su kolegomis neseniai naujuoju metodu išoperavo du ligonius, kurie jau kitą dieną išvyko namo.

„Dabar netgi juokinga, kad po tokių operacijų paciento peties sąnarys būdavo gipsuojamas. Mes anksčiau taip pat taikėme metodiką, pagal kurią du mėnesius sąnarys turėjo būti stabilizuojamas įtvare. Nuo šiol jis stabilus, vos baigus operaciją“, – džiaugiasi gydytojas R.Gudas, pas kurį veržiasi visi, kuriems reikia bet kokios kojos ar rankos operacijos.

Išnyra dėl daugelio priežasčių

Kokius stebuklus atlieka šis gydytojas, kad sąnarių traumas ar ligas patyrę ligoniai skausmus užmiršta iškart po operacijos?

„Tai įmanoma pasiekti taikant naujas technologijas. Sudėtingiausia įrodyti, kad žmogus po operacijos jau gali drąsiai lankstyti ranką ar koją, jei iki tol sąnarys buvo išniręs dvidešimt kartų. Sunku įtikinti, kad jis tai gali iškart. Nusiteikimas ir drąsa priklauso nuo patirto skausmo ir psichologinių savybių“, – dar grįžta prie naujosios operacinės metodikos pasekmių profesorius R.Gudas.

Peties sąnariai išnyra dėl daugelio priežasčių. Dažniausiai tai atsitinka sportininkams, sunkiai dirbantiems žmonėms. Kartą ištikus tokiai traumai ir sąnarį atstačius į vietą, ji gali kartotis, ir vis dažniau. Juolab kad kaskart, aiškino profesorius R.Gudas, nukenčia sąnario kremzlė, nulūžta dalis kaulo. Traumatologų-ortopedų pacientais yra buvę žmonių, kuriems peties sąnarys yra išniręs net 50 kartų.

Tik operacija gali išgelbėti žmogų nuo tokių traumų. Jas gydyti ir stabilizuoti sąnarį yra sudėtinga, nes aplink sąnarį eina ir sausgyslės, ir kraujagyslės. Jas būtina išsaugoti, kad nebūtų pakenktos galūnės funkcijos.

Mažiausiai invazyvios yra artroskopinės operacijos, kai prie sąnario prieinama per mažą skylutę ir pašalinamos prielaidos jam išnirti.

Esmė – stipresnė fiksacija

„Medicina nestovi vietoje. Vis atsiranda naujų operacinių metodų, suteikiančių galimybę sugrįžti į visavertį gyvenimą“, – patikslina Ortopedijos ir traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Kalesinskas.

Naujos peties sąnario operacijos metodikos esmė – stipresnė fiksacija. Kai dėl dažnų žastikaulio išnirimų pažeistas ir peties sąnario kaulas, šiandien, deja, nepakanka vien artroskopinės operacijos, kuri palieka 40 proc. išnirimų riziką. Persodinti dalį kaulo, perkelti sausgysles iš vienos vietos į kitą, kad petys būtų stabilus ir neišnirtų – tai užduotis, kurią Kauno klinikų ortopedai traumatologai įveikė, derindami endoskopinės ir atviros chirurgijos metodus.

„Atliekant peties sąnario operaciją dideliems kauliniams defektams rekonstruoti paimama mentės kaulinės snapinės ataugos dalis su žasto-dilbio sausgyslėmis. Praskyrus peties kapsulę ir sausgysles, paimto kaulo ir sausgyslių dalis per skylutę įsodinamos giliai į sąnarį, kaulas įfiksuojamas į kaulinę sąnario defekto vietą. Taip pasiekiama šimtaprocentinė garantija, kad sąnarys daugiau neišnirs, ir išsaugomos rankos funkcijos “, – lyg apie gražiausią pasaulyje veiksmą pasakoja savo darbo fanatikas R.Gudas.

Jis pabrėžia, kad labai svarbu išsaugoti nervus ir kraujagysles. Asistavęs tokiai operacijai Švedijoje profesorius matė, kaip chirurgų pacientui buvo pažeista arterija.

„Tai – tragedija. Kraujagyslę teko šuntuoti – prisiūti, paėmus dalį jos iš paciento kojos“, – dėl kolegų neatsargumo apgailestauja R.Gudas.

Kaunietis pripažintas užsienyje

Naujasis metodas, kai kartu su endoskopija taikoma atvira chirurgija, suteikia chirurgams pasitikėjimo ir sėkmės garantijų. Endoskopas jiems padeda matyti arterijas, nervus, įvertinti saugų atstumą iki jų, to paprasta akimi matyti neįmanoma. Atviroji chirurgija suteikia galimybę stabiliau fiksuoti kaulą – uždėti plokštelę, o ne sraigtus, kurie lengvai lūžta.

„Sugalvojome dėti plokštelę, nes ji tolygiai paskirsto krūvį, kuris tenka persodintam kaului. Jis yra labai smulkus. Kai patobulinsime naujus instrumenus, bus galima tai atlikti endoskopu“, – tai profesorius R.Gudas atrado su kolegomis iš Olandijos.

Dabar Kauno klinikose atliktoms peties sąnario operacijoms taip pat būtini specialūs instrumentai. Jų kauniečiams padovanojo profesoriaus R.Gudo bičiulis olandas Edvinas Snoekas

Naujoji peties sąnario išnirimų gydymo metodika, neseniai pradėta taikyti ir kitose Europos šalyse, yra bendradarbiavimo su užsienio šalių medikais pasekmė. R.Gudas yra tarptautinis ortopedijos ir traumatologijos instruktorius. Jis jau penkeri metai kas antrą mėnesį kelioms dienoms vyksta į mokslines laboratorijas, kur skaito paskaitas apie naujas metodikas, susipažinęs su jomis iš anksto. Su kitais instruktoriais tariasi, ką reikia tobulinti. Tai pateikia chirurgijos instrumentus ir priemones gaminančioms kompanijoms.

Mokosi operuodami mirusiuosius

Nauji operaciniai metodai išbandomi ant mirusiųjų, kurie gyvi būdami sutiko, kad po mirties jų kūnas būtų naudojamas medicinos mokslo tikslams.

Taip R.Gudas Vokietijoje, Miuncheno laboratorijoje, mokėsi operuoti peties sąnarius naujuoju metodu. Iš viso tokių operacijų mokymosi tikslais laboratorijoje buvo atlikta daugiau kaip du tūkstančiai.

„Šioje Miuncheno laboratorijoje užsiėmimai vyksta kiekvieną dieną, juose dalyvauja gydytojai iš viso pasaulio. Naudojame labai modernius implantus, išbandome sudėtingiausias metodikas. Po tokių operacijų analizuojame klaidas, teikiame nuorodas, ką tobulinti, implantus gaminančioms kompanijoms. Po daugybės etapų jie aprobuojami ir pritaikomi ligoniams“, – tarptautine patirtimi dalijosi profesorius R.Gudas.

Jo ir jo šeimos draugu tapęs E.Snoekas yra atsakingas už edukaciją visoje Europoje.

„Edvinas – altruistas ir filantropas. Kauno klinikose lankėsi jau turbūt septynis kartus: atvažiuoja, pasižiūri, ko mums trūksta, kokių problemų turime, ir padeda jas spręsti, taikyti naujus metodus. Su Edvinu Lietuvos ortopedams-traumatologams organizavome kelias konferencijas, dabar du specialistai iš mūsų šalies vyks mokytis į Miuncheną. Sugalvojome, kad į Kauną atvyks laboratorija ant ratų, kurioje surengsime kursus mūsų gydytojams“, – idėjomis dalijosi jų nestokojantis R.Gudas.

Naujovės – pasaulio mastu

Profesorius R.Kalesinskas tvirtina, kad Kauno klinikose sudaromos visos sąlygos mokslui plėtoti.

„Turime gerai įrengtas operacines, gydytojai yra smalsūs, stengiasi įdiegti naujausias metodikas, kad kuo efektyviau galėtų padėti ligoniams. Taikome naujausias technologijas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mastu“, – pasididžiavimo gaidelė jautėsi Ortopedijos ir traumatologijos klinikos vadovo R.Kalesinsko balse.

Profesorius R.Gudas pasidžiaugė, kad su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anatomijos institutu pavyko suorganizuoti endoprotezavimo kursus rezidentams, kurie mažiausiai prisiliečia prie paciento.

„Esame normali Europos valstybė. Naujų technologijų niekada nebandome ant gyvų pacientų. JAV ir Europoje įstatymiškai sutvarkyta sistema, kai tai atliekama ant medicinos mokslui pasiaukojusiųjų po mirties“, – pridūrė R.Gudas.

Jis įsitikinęs, kad nereikia bijoti fantazuoti, dalytis savo idėjomis su kitais ir bandyti jas realizuoti. Profesorius R.Gudas nebijo kritikos, konkurenciją vadina pažangos varikliu, o tai, ko neįmanoma, anot kauniečio, įgyvendinti Lietuvoje, įmanoma kitose šalyse.

„Įsiprašėme ir su savo idėjomis nuvažiavome į Miuncheną. Dabar jau mūsų prašo, kad dažniau atvažiuotume. Kai pamato, kad mes galime padaryti, skepticizmas baigiasi“, – daugiskaita nuopelnus įvardija nenuilstantis gydytojas R.Gudas, pelnęs tarptautinį pripažinimą ir Lietuvos ligonių meilę bei pagarbą.

Dar vienas naujas metodas

Kauno klinikose pradėta taikyti dar viena nauja kelio kryžminio raiščio operacinė metodika. Transplantatas į kelio sąnarį specialiais instrumentais įvedamas ne per išorę, o per sąnario vidų ir fiksuojamas viduje. Tokios operacijos ypač svarbios vaikams, kurie dar auga, o augimo linijų pažeidimo rizika labai didelė. Jas pažeidus kaulas užauga kreivai.

Operacijos pagal naująją metodiką tokios rizikos nekelia. Kaune ji pritaikyta 9-erių vaikui. Po operacijos iš išorės beveik nelieka jokių randų.

Kelio kryžminiai raiščiai labai dažnai plyšta sportininkams. Neseniai tai nutiko krepšininkui Rimantui Kaukėnui. Šiuolaikinė medicina sėkmingai likviduoja tokias traumas. Yra krepšininkų, kuriems abiejų kojų kryžminiai kelio raiščiai operuoti po du kartus. Vienam futbolininkui kryžminis kelio raištis buvo plyšęs tris kartus. Visus tris kartus operacijas atliko profesorius R.Gudas. Futbolininkas sėkmingai sportuoja Italijoje.

Labai svarbu, anot gydytojo, parinkti konkrečiam pacientui tinkamiausią metodiką.