- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nesvarbu, ar operacija didelės ar mažos apimties, planinė ar atlikta skubiai – siekiama, kad pacientas kuo greičiau atsistotų ant kojų ir sustiprėtų. Tai ypač aktualu dabar, sparčiai plintant COVID-19 infekcijai, mat paciento imunitetas po operacijos yra kur kas silpnesnis, tad ir koronaviruso grėsmė jam yra didesnė.
Klaidos – nevalgyti ir nejudėti
Gydytoja dietologė Auksė Gečionienė sako, kad po kiekvienos operacijos reikia padaryti du dalykus – sumažinti organizmo patirtą stresą ir pradėti kuo anksčiau judėti.
"Pirmas žingsnis po operacijos – mažinti organizmo stresą. Tam padeda skausmą malšinantys vaistai, kuriuos jau pradeda lašinti operacijos pabaigoje, ir labai ankstyva mityba. Antras žingsnis po operacijos, kuris galėtų padėti žmogui sustiprėti, – judėjimas. Kuo anksčiau žmogus pradeda judėti, tuo geriau palaikomas raumenų tonusas ir greičiau gyja operuota vieta", – akcentuoja ji.
Pasak gydytojos dietologės, neretai bijoma valgyti iškart po operacijos. Kartais ne tik pacientai, bet ir gydantysis personalas dvejoja, ar nereikėtų atidėti maitinimo parai dviem. Šis klaidingas įsitikinimas dažniausiai lydi pacientus po apendicito, dalies žarnyno ar skrandžio šalinimo operacijos.
"Moksliniai tyrimai rodo, kad net jeigu pacientas yra po labai sudėtingos, didelės apimties operacijos, ilgai, 8–12 val., trukusios anestezijos, jis sveiksta žymiai greičiau, jei gauna maitinimą praėjus kelioms valandoms po anestezijos pabaigos. Tokie pacientai net ir po sunkių operacijų gali važiuoti namo praėjus vos kelioms paroms. Todėl svarbiausia yra nebijoti – tiek pačiam pacientui, tiek jį gydančiam personalui", – aiškina A.Gečionienė.
Jeigu pacientas pradeda valgyti tik po kelių dienų, perėjimas prie normalios mitybos užsitęsia iki savaitės ar dviejų – per šį laiką raumenų kiekis gali drastiškai sumažėti net keliais kilogramais.
Pasak jos, paciento sveikimo sėkmė priklauso būtent nuo pirmų dviejų parų. Jeigu pacientas tuo metu negauna jokių maistinių medžiagų, jis pradeda naudoti savo raumenis tam, kad imunitetą ir operuotą vietą aprūpintų baltymais, bei labai greitai netenka raumenų masės. "Jeigu pacientas pradeda valgyti tik po kelių dienų, perėjimas prie normalios mitybos užsitęsia iki savaitės ar dviejų – per šį laiką raumenų kiekis gali drastiškai sumažėti net keliais kilogramais. Tokiam ligoniui tampa iš tiesų sudėtinga atsistoti. Pacientus, kuriems po operacijos maitinimas buvo atidėtas, tenka vėl operuoti šešis kartus dažniau negu gavusius maitinimą iš karto po anestezijos. Tokiu atveju, vietoje trijų–keturių dienų ligoninėje pacientas pasilieka tris–keturis mėnesius", – teigia gydytoja.
Antroji klaida, pasak jos – baimė judėti. Fizinis aktyvumas, taip pat kaip ir ankstyva mityba, prisideda prie paciento sveikimo proceso. Judant žaizda ar pjūvis aprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis, todėl gyja greičiau, o pacientas sparčiau atsigauna.
Reikia baltymingo maisto
Gydytojos A.Gečionienės teigimu, pacientui po anestezijos iš karto turi būti duodama viena vandens stiklinė. Praėjus valandai ar dviem pacientas turėtų išgerti skysto baltymingo, turinčio daug kalorijų gėrimo, kuris būtų lengvai pasisavinimas žarnyne.
"Dažnai ligoninėse po operacijos ligoniui duodami sultiniai, bet vietoje neapibrėžtos maistinės vertės ir sudėties sultinių aš visada rekomenduoju rinktis gydomuosius gėrimus. Dėl to, kad su stikline šio medicininio maisto galima gauti didelį kiekį baltymų, prilygstančių keturioms stiklinėms kefyro, taip pat lengvai virškinamų angliavandenių ir riebalų bei didelį kiekį kitų gyti reikalingų maisto medžiagų, tokių kaip mikro- ir makroelementai, omega-3. Pirmą dieną po operacijos rekomenduočiau išgerti vieną ar du tokio gėrimo buteliukus, o antrą dieną pacientui jau galima pasiūlyti ir paprasto maisto, kuris atitiktų jo poreikius. Paciento mityboje taip pat turėtų būti baltymais papildytų patiekalų", – pataria ji.
Kasos gaminamas hormonas insulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje – kuo ilgiau žmogus po operacijos nevalgo, tuo mažiau šio hormono gaminama. Jeigu mityba po operacijos atidedama, anot gydytojos dietologės, pacientui, gavus pirmąjį maistą, jo organizme pakyla cukraus lygis. Jei ligonis neserga diabetu, po operacijos glikemija yra netiriama ir niekas nepastebi šio žalingo pokyčio.
"Pakilus cukraus lygiui organizme silpnėja imunitetas, į gijimo vietą blogiau pernešamos maisto medžiagos ir deguonis, pažeidžiami inkstai bei širdies veikla, atsiranda nuovargis. Todėl, kai pacientas bando po operacijos atsistoti, – jis jaučiasi lyg būtų visą savaitę sirgęs gripu, jam sunku judėti. Didesnis cukraus lygis taip pat padidina ir komplikacijų tikimybę", – sako gydytoja A.Gečionienė.
Ne tuščių kalorijų
Anot jos, ligoninėje gulintiems artimiesiems maisto lauknešėliai nebūtini. Gydytoja dietologė pataria pasitikėti juos gydančiais medikais, ypač dabar, kai dėl šalyje paskelbto karantino lankyti pacientus yra draudžiama.
Bet jeigu norisi sergantį artimąjį kuo nors pradžiuginti, reikėtų paisyti gydytojų rekomendacijų ir pasitarti su jais, kad pacientui skirtame lauknešėlyje atsidurtų tik pačių naudingiausių bei vertingiausių maisto produktų.
"Kai vėl bus galima lankyti ligoninėje gulinčius artimuosius, patarčiau jiems atnešti negazuoto vandens arba kavos, kurios pacientai dažnai pasiilgsta. Tai nepalyginamai naudingiau nei gėlės, kurios nuvys, ar sausainiai ir sultys, kurių apskritai negalima. Po operacijos sveikstančiam pacientui reikia didelio kiekio baltymų, lengvai virškinamų riebalų, bet ne tuščių kalorijų", – teigia specialistė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje nustatyti dar 53 koronaviruso atvejai
Pirmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 53 žmonėms, 11 iš jų susirgo pakartotinai skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pavasario prakeiksmas – alergija žiedadulkėms: kaip palengvinti simptomus be medikamentų?
Tik nušvitus pirmiesiems spinduliams pacientai jau skundžiasi sloga ir akių perštėjimu. Mat, anksti pavasarį pradeda žydėti medžiai. Tokių alergijų pikas paprastai būna gegužę, kai sužydi beržiniai medžiai. Medikai skaičiuoja, kad...
-
Ministerija supaprastino siuntimų tvarką sergantiesiems lėtinėmis ligomis3
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) supaprastino siuntimų tvarką lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikiam stebėjimui. ...
-
Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis mažėja, bet mirė dar du žmonės
Nors sergamumas peršalimo ligomis ir gripu Lietuvoje mažėja, praėjusią savaitę nuo šios ligos mirė du žmonės, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
SAM įsteigė Vaistų komitetą: informuos apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą4
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsteigė Vaistų komitetą, kurio užduotis bus siekti racionalesnio vaistų skyrimo ir vartojimo, vykdyti stebėseną, rengti pranešimus apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą bei teikti rekomendacijas gydy...
-
Pagalba nualpusiam žmogui: ką galima daryti, ko ne?3
Dažnai nesunku atpažinti, kad žmogui negera ir jis gali nualpti. Taip galima jam padėti prieš nutinkant nelaimei. Tačiau to nepadarius laiku žmogui būtina suteikti pirmąją pagalbą ir iškviesti medikus. Kaip tokiu atveju elgtis, LNK papa...
-
Koronaviruso statistika: devyni nauji susirgimai, mirčių nefiksuota
Sekmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta devyniems žmonėms, keturi asmenys susirgo pakartotinai, praneša Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Sparčiai plinta pavojinga liga: pirminiai simptomai panašūs į peršalimo31
Medikai vis dažniau sulaukia pacientų, sergančių ligomis, kurios jau buvo pamirštos. Tai tymai ir kokliušas. Besiskiepijančių nuo tymų Lietuvoje mažėja kasmet. Europoje taip pat prasta situacija. Daugiausia sergančiųjų šiuo met...
-
SAM delegacija Singapūre ir Japonijoje aptars pandemiją, užkrečiamųjų ligų valdymą9
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vadovaujama delegacija nuo pirmadienio su darbo vizitu lankysis Singapūre ir Japonijoje, kur aptars pandemijos ir užkrečiamųjų ligų valdymo iššūkius. ...
-
Dėl storosios žarnos vėžio lietuviai tiriasi vangiai: diagnozė gąsdina labiau nei pati liga4
Nors Lietuvoje veikia keturios, nemokamos vėžio profilaktikos programos, gyventojai jomis tebesinaudoja vangiai. Štai prevenciškai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio ateina mažiau, nei pusė šalies gyventojų, kuriems &scar...