Kol Lietuvos valdžia dar svarsto, kaip sumažinti maisto kainas, gyventojai ieško, kur pigiau.

„Turguje, manau, geriau, nes kartais sumažina kainą, galima pasiderėti, o parduotuvėse juk nepasiderėsi“, – šnekėjo pašnekovė.

„Dabar jau pigiau yra turguje. Skanesnės ten braškės“, – teigė gyventoja.

Vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvoje per metus pabrango 10 eurų. Tad už būtiniausius produktus gali tekti pakloti ir apie 70 eurų.

„Jeigu mėsos, tai ir 50 eurų, gal ir daugiau. Jeigu be mėsos – iki 20 tikrai“, – tvirtino kita pašnekovė.

Į turgų atvykusi Italijos lietuvė kainomis stebėjosi. „Čia brangesnės yra. Lietuva vargsta, galiu pasakyti“, – nurodė ji.

LNK stop kadras.

Latvijos gyventojai jau džiaugiasi. Šalies vyriausybė, maisto produktų gamintojai ir prekybininkai pasirašė memorandumą dėl kainų mažinimo.

„Jie savo pelnų nedidins iš žmogaus sąskaitos, kad iš tiesų ta kaina būtų prieinama“, – nurodė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Sudaromas 10 pigiausių prekių krepšelis, kurio kaina bus nuolat reguliuojama. Gyventojai taip pat galės stebėti kainas ir jas lyginti, o Lietuvos valdžia vis dar derasi ir diskutuoja Maisto taryboje. Paskui Latviją skubėti nežada.

„Palauksime tokių susitarimų efekto ir matysime, ar verta tai kartoti Lietuvoje“, – teigė premjeras Gintautas Paluckas.

E. Rauluševičiaus / ELTOS nuotr.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas tikisi, kad Seimas dar iki vasaros priims Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas, kurios įteisintų būtiniausių produktų kainų stebėjimo mechanizmą.

„Iš Vyriausybės jau pavyko pateikti teigiamą išvadą, kad galėtume objektyviai matyti, kur ir kokios tendencijos formuojasi, kalbant apie kainą. Jeigu matome, kad kažkas, sakykime, kelia klausimų, tai matysime tai iš objektyvių duomenų“, – nurodė L. Savickas.

Anot ekonomistų, Latvijos sprendimas nebūtinai tinka Lietuvai. Palyginti su Estija ir Latvija, Lietuvoje maistas brango mažiausiai.

„Maistas per metus laiko Lietuvoje pabrangęs 4,4 proc., o Estijoje – 6,3 proc., Latvijoje – 6,5 proc. Jeigu paimtumėte pagal agregatą maistu, tiesą sakant, padėtis Lietuvoje yra pati geriausia“, – aiškino ekonomistas Algirdas Bartkus.

Mažesnės kainos Latvijoje pasijusti turėtų jau po dviejų savaičių. Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė džiaugtis dėl kaimynų neskuba.

„Tikėtina, kad to krepšelio kainos mažės, bet ar verslas, norėdamas pasilikti tame pačiame pelningumo lygyje, nepadidins kitų produktų kainos, klausimas tikrai yra atviras“, – tikino G. Skaistė.

Ar mūsų valdžia turėtų reguliuoti maisto kainas, gyventojai nesutaria.

„Man atrodo, kad turi reguliuoti, nors truputį“, – teigė pašnekovė.

„Žmonėms, kuriems sunkiau, galėtų būti kokios nuolaidos“, – sakė gyventoja.

Ekonomistai įspėja, kad įvedus kainų kontrolę kyla rizika dėl prekių trūkumo.

„Atsitiktų tai, kas atsitiko TSRS pabaigoje. Prekės tiesiog dingtų iš vitrinų. Jos bus parduotos Vietnamui, Angolai, Centrinei Afrikos Respublikai“, – kalbėjo ekonomistas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vyriausybės sudaryta Maisto taryba aiškinasi, kas maisto grandinėje kelia kainas labiausiai.

„Ar tai ūkininkai, ar perdirbėjai, ar prekybininkai – po to, nuo to atsispyrę, galėsime spręsti, ar galime pasiekti kokį nors nacionalinį susitarimą“, – pabrėžė premjeras.

Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko, maistas atpigtų, jei sutrumpėtų tiekimo grandinės ir ūkininkai produkciją galėtų tiekti tiesiai į parduotuves.

„Už pieną Lenkijos ūkininkas gauna didesnę kainą, tas pienas atvažiuoja į Lietuvą ir yra pigesnis negu kad Lietuvoje pagamintas, perdirbtas pienas. Vadinasi, pinigai lieka tarpinėse grandinėse“, – kalbėjo A. Svitojus.

„Vietos prekybos skatinimas galėtų prisidėti prie mažesnių kainų ir ekologiškesnių produktų, skatinama per tam tikrą kooperaciją“, – šnekėjo G. Skaistė.

Kitas Maisto tarybos posėdis turėtų įvykti po mėnesio.