Pleiskanota oda – kitų ligų ženklas Pereiti į pagrindinį turinį

Pleiskanota oda – kitų ligų ženklas

2004-07-01 09:00

Grožis

Pleiskanota oda – kitų ligų ženklas

Medikų teigimu, kone kas antro ar net daugiau žmonių galvą “puošia” pleiskanos. Tik vienų jos vos pastebimos, o kitų matomos iš tolo, byrėdamos nukloja pečius. Negydomos gali sukelti fizinį ir psichologinį diskomfortą, galintį pasireikšti net nevisavertiškumo kompleksu. Anot VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės odos ir venerinių ligų centro gydytojos Aldonos Kajutytės, didžiausia problema ta, kad žmonės naikina pleiskanas savarankiškai, o į medikus kreipiasi tik paūmėjus ligai.

Užuodžia pleiskanas

Pleiskanos – tai nuolat atsiskiriančių raginio odos sluoksnio ląstelių plokštelės. Kai šis procesas vyksta sklandžiai, odos pleiskanojimas nepastebimas. Pleiskanų kaupimąsi pagreitina odoje gyvenantis grybelis. Jis skatina ląsteles atsinaujinti ne per tris savaites, kaip įprasta, o per dvi ar net per vieną. Dažnai odos pleiskanojimas susijęs su odos riebalų liaukų funkcijos sutrikimu ir odos uždegimu – seborėjiniu dermatitu. Ligonius vargina odos niežėjimas, o ilgainiui gali net pradėti slinkti plaukai.

“Prasidėjus antrinei infekcijai, susidaro pūlinukai, šašai, plaukai ima nemaloniai kvepėti. Todėl kartais ligoniui tik įėjus į kabinetą iš kvapo galima pasakyti, kokios bėdos jį kamuoja”, - pasakojo A. Kajutytė. Be galvos plaukuotosios odos, gali būti pažeista veido oda, sritys už ausų, krūtinės bei oda tarp menčių.

Retas žmogus ryžtasi kreiptis į medikus, pasikliaudamas vaistininkų, kaimynų ar draugų patarimais. O jeigu ir ateina į gydymo įstaigą, reikalauja “stebuklingų” vaistų. Paties gyvenimo būdo pakeisti neskuba. Juk seborėjinis dermatitas – lėtinė liga, jos gydymas ilgas. Daugeliu atvejų gydymo rezultatai labai priklauso nuo paties paciento pastangų. Labai svarbu tinkamai prižiūrėti problematišką odą ir gydytis tik gydytojo dermatologo paskirtais vaistais.

Priežastys įvairios

Pleiskanos atsiranda dėl įvairiausių priežasčių: hormonų pusiausvyros sutrikimo (pradėjus lytiškai bręsti, moterims prieš mėnesines, po menopauzės), ligų, kuriomis sergant sutrinka medžiagų apykaita (virškinamojo trakto, endokrininės sistemos, ginekologinės ligos). Vyrų riebalų liaukos gamina daugiau riebalų nei moterų. Jiems ši funkcija išlieka iki senatvės, o moterims po menopauzės riebalų išsiskyrimas mažėja.

Žalingi įpročiai, sėslus gyvenimo būdas bei stresas sutrikdo daugelio organų veiklą. Pleiskanų atsiradimui turi įtakos netinkamas gyvenimo būdas, mityba. “Žmonės klaidingai mano, kad tai, ką jie mėgsta valgyti, yra sveika. Bet juk taip nėra. Mes per mažai vartojame skysčių: mineralinio vandens, arbatžolių arbatos, sulčių. Vyrai klysta sakydami, kad reikiamą skysčių kiekį jie gauna išgėrę keletą bokalų alaus”, - sakė gydytoja Aldona Kajutytė. Reikėtų kuo mažiau valgyti riebių patiekalų, rinktis daržoves ir angliavandeniais praturtintą maistą. Žiemą papildomą vitaminų kiekį gautume vartodami maisto papildus, kurių būna specialiai skirtų odai, plaukams ir nagams.

Linkusią pleiskanoti odą galima ir paveldėti. Pačios pleiskanos būna sausos arba riebios. Tai priklauso nuo to, ar odoje esančios riebalinės liaukos gamina per daug ar per mažai riebalų.

Plaukus nešėsi maišelyje

Riebalų liaukų funkciją slopina šampūnai, turintys dervų, estrogenų. Anot gydytojos, daugelis vis dar mano, kad dažnai trenkant galvą pakenkiama plaukams. Tai netiesa. Šių dienų šampūnai yra labai švelnūs, juose tinkamai subalansuota PH pusiausvyra, todėl tinka kasdieniam naudojimui. Patariama turėti keletą šampūnų ir juos periodiškai keisti. Verta išbandyti ir gydomąsias žoleles (dilgėlių, šalavijų, kiaulpienių nuovirus). Piktnaudžiauti plaukų balzamais nepatariama, nes šie silpnina plauką. Užtenka panaudoti vieną kartą per savaitę. Medikai skeptiškai vertina ir šampūnus, kurių sudėtyje yra ir balzamas, vadinamuosius “du viename”. Kartais, taupant pinigus, įsigytos plaukų priežiūros priemonės tik pakenkia.

Plaukų dažymas, cheminės šukuosenos, džiovintuvas, kenksmingi saulės spinduliai taip pat skatina pleiskanų atsiradimą. Norėdami turėti sveikus plaukus, anot gydytojos, turime atidžiai peržiūrėti plaukų dažų ir šampūnų sudėtį. “Kartą viena moteris atėjo į gydymo įstaigą nešina maišeliu plaukų. Pasirodo, ji dažė plaukus pigesniais, nežinomos firmos pagamintais dažais. Taip, jie suteikė gražią spalvą, bet ar pasidžiaugsi nuslinkusiais plaukais, kai juos nešioti gali tik maišelyje”, - svarstė gydytoja.

Kaip trinkti galvą?

Paradoksalu, bet tokią kasdienę procedūrą taisyklingai atlikti mokame ne visi.

Prieš tai patariama plaukus iššukuoti tankiu šepečiu, ypač jei plaukai garbanoti. Vanduo turėtų būti vėsus, jokiu būdu nekarštas, nes šis išsausina plaukus.

Šampūną reikia pilti ne tiesiai ant galvos, bet į delną. Jį reikia tolygiai paskirstyti, pirštų galiukais švelniai masažuojant galvos odą.

Skalaujant galvą reikia negailėti vandens. Nusausinti plaukus patariama rankšluosčiu ir nepulti jungti džiovintuvo. Kartkartėmis nuo karto reikėtų palepinti plaukus specialia kauke.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų