Graikai persimonus vadina „dieviškais vaisiais“. Neveltui, mat jie  gydo kosulį, padeda nuo viduriavimo ir žagsėjimo.

Persimonuose yra daug vitamino A ir C, o taip pat antioksidantų magnio, jodo bei kitų mikroelementų. Šiame vaisiuje skaidulų dvigubai daugiau nei obuoliuose. Nors yra įvairių persimonų rūšių, geriausi ir sultingiausi uždera nuo rugsėjo iki lapkričio mėnesio. Kuomet persimonas prinoksta, jis tampa minkštas – būtent tokius ir reikėtų pirkti.

Persimonai naudojami gydyti kosuliui, padeda nuo viduriavimo, žagsėjimo. Šis vaisius naudingas ir tada, kai sergama hemorojumi ar kamuoja pagirios. Kinų medicinos užrašuose minima, kad persimonai gali būti naudingi gydant kraujo krešulius, naudingas skrandžiui, stabdo kraujavimą, lengvina kosulį, naikina bakterijas. Dažnas persimonų valgymas gali mažinti pigmentacijos plotus, o persimonų lapų arbatos gėrimas - kraujo spaudimą.

Diabetikai turėtų prisiminti, jog persimonuose yra daug cukraus. Anemija sergantiems pacientams reikėtų žinoti, kad aukštas taninų kiekis gali slopinti geležies pasisavinimą. Nuo gastrito kenčiantys žmonės turėtų vengti valgyti persimonus, vėlgi, dėl tų pačių taninų.

Persimonus reikėtų valgyti po valgio, nes jais pasilepinę tuščiu skrandžiu, organizme gali susidaryti akmenys. Nevertėtų valgyti daugiau nei 3 iš karto. Pavalgius persimonų reikia išsivalyti dantis ar išskalauti gerklę, nes taninų rūgštys gali kenkti dantims.