Turtingos, bet nelaimingos. Toks derinys tampa nūdienos visuomenės, kurioje nemaža dalis moterų tampa išlaikytinėmis, stereotipu. Tačiau medikai su tuo nesutinka. Jie įsitikinę, kad nelaimingais žmonėmis tampa galvojantieji tik apie pinigus. Tačiau jei lieka vietos dvasiniam tobulėjimui, turtingoms moterims depresija negresia.
Rūpinasi tik savimi
Gražios, turtingos ir jaunos. Su panieka žiūrinčios į kitas, dirbančias, silpnosios lyties atstoves. Paranojiškai bijančios prarasti turtingus, jas išlaikančius vyrus.
"Ir kamuojamos depresijos", – atšaus likusiosios kitoje barikadų pusėje.
Visuomenėje pastebima nauja tendencija – atsirado tam tikra kategorija moterų, manančių, kad jas privalo išlaikyti vyrai. O vienintelis jų darbas – rūpintis dailia išvaizda ir kruopščiai slėpti amžiaus paliekamus pėdsakus.
Daugelio turtingų vyrų išlaikomos moterys rūpinasi tik savimi. Jų mintys sukasi tik apie naujų daiktų įsigijimą, jos gyvena pačių susikurtame iliuzijų pasaulyje, kuris aplinkiniams kartais kelia šypseną.
Nepaisant prabangaus gyvenimo, susidaro įspūdis, kad tokios moterys gerokai dažniau jaučiasi nelaimingos ir netrykšta gyvenimo džiaugsmu.
Moterys serga dažniau
"Ar turtingos moterys dažniau serga depresija? Tai mitas", – teigia Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo vadovas, gydytojas psichiatras Algirdas Narinkevičius.
Specialistas spėjo, kad tokios nuomonės susiformavimui įtakos galėjo turėti tai, jog moterys depresija serga du kartus dažniau nei vyrai. Šį skirtumą lemia didesnis emocingumas, hormonų svyravimai.
Tačiau psichiatras neneigė, kad patogus gyvenimas ir dvasinės praktikos stoka gali įklampinti į depresiją.
"Jei pagrindinis gyvenimo tikslas yra pinigai, materialūs dalykai, žmogus rūpinasi tik tuo, kaip kuo daugiau uždirbti, vėliau ar anksčiau dėl tokio požiūrio patiriamas diskomfortas ir nusivylimus", – aiškino gydytojas.
Žmogus pasiekia savo galimybių ribą, kai nebegali patenkinti visų poreikių. Tuomet apima nusivylimas, kurį gali lydėti depresiją primenantys požymiai.
"Kai žmogus rūpinasi tik savo išore, materialiais dalykais ir gyvena tik savo malonumui, nėra dvasinės praktikos, tam tikri gyvenimo išbandymai sukelia stresą ir išgyvenimus", – neneigė gydytojas.
A.Narinkevičiaus teigimu, neturinčiam dvasinio pagrindo žmogui, susidūrus su sunkumais, kyla didesnė rizika susirgti depresija.
Bet jei turtingas žmogus pakankamai dėmesio skiria ir dvasiniams dalykams, atsiranda harmonija. Būtent ji apsaugo žmogų nuo ligų.
Atsiriboja nuo aplinkos
Kartais depresiją prišaukia klaidingi įsitikinimai ir negatyvus mąstymas.
Psichiatras paaiškino, jog sergantis depresija žmogus susitelkia į save, savo jausmus, išgyvenimus, pervertina kai kuriuos dalykus. Jis užsiima tik savimi, taip atsiribodamas nuo aplinkos ir artimųjų.
Sergančiam depresija žmogui sunkiau bendrauti, džiaugtis, dirbti.
"Pasinėrimas į vidinę savianalizę atspindi tam tikrą žmogaus egoizmo išraišką – jam įdomus tik jis pats, o aplinkiniai nekelia susidomėjimo", – tęsė gydytojas.
A.Narinkevičius užsiminė, jog išsivaduoti nuo depresijos padeda rūpinimasis kitais, noras būti aktyvesniam bei naudingesniam.
Tačiau čia gali slypėti kitas pavojus – pernelyg pasinėręs į svetimus rūpesčius žmogus gali pamiršti savo poreikius.
"Dažnai būna skausminga ne pati situacija, o kaip mes patys ją vertiname. Jei mums viskas atrodo blogai, galiausiai šito ir sulaukiame", – teigė gydytojas.
O štai pozityvus mąstymas ir teigiamas savęs vertinimas padeda greičiau išsivaduoti iš depresijos.
Sergančiajam depresija svarbus artimųjų supratimas ir pagalba. Jie padeda pakeisti negatyvius įsitikinimus.
Pėdsaką palieka traumos
A.Narinkevičius pastebi, jog kartais liūdną nuotaiką linkstama painioti su depresija. Pastarąją išduoda daugelis požymių, kurie trunka ne trumpiau kaip dvi savaites.
Pasak gydytojo, depresijos atsiradimui reikšmės turi biologiniai dalykai, paveldėjimas, įvairūs sunkūs susirgimai, įgimtos tam tikros hormonų reakcijos.
Kartais šią ligą sukelia psichologinės priežastys: įvairios psichogeninės traumos, vaikystėje patirtos traumos, auklėjimas bei suaugusiojo patiriamos stresinės situacijos. Depresiją gali sukelti problemos darbe ar santykiai šeimoje.
Keičiasi požiūris
Psichiatrijos filialo vadovas patvirtino, kad per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo sergančiųjų depresija ar afektiniais sutrikimais. Bet ši statistika didėja ir dėl tikslesnės diagnostikos bei pasikeitusio žmonių požiūrio į pačią ligą.
Tačiau, kaip sakė gydytojas, nebegalvojama, jog depresija serga tik tinginiai.
A.Narinkevičius atkreipė dėmesį, kad depresiją reikia pradėti gydyti ne antidepresantais. Šių vaistų skiriama, kai liga būna vidutinės ar sunkios formos.
Lengvos formos depresiją padeda įveikti gyvenimo būdo pakeitimas, tam tikra psichoterapinė pagalba. Tuomet labai svarbi būna ir dienotvarkė.
Depresijos požymiai
liūdesys, bloga nuotaika
gyvenimo džiaugsmo praradimas
aktyvumo ir savęs vertinimo, gebėjimo susikaupti sumažėjimas
energijos ir apetito stoka
miego sutrikimai
didelis nuovargis
interesų sumažėjimas
kaltės, bevertiškumo jausmas
somatiniai požymiai: spaudimas už krūtinkaulio, įvairūs skausmai
svoris gali didėti arba mažėti
judesių sulėtėjimas, vangumas
rytą sunku atsikelti, ką nors daryti, tvarkytis, bendrauti
Naujausi komentarai