Pacientams – preparatai iš donorų kraujo

Lietuvos ligonius gelbsti Vokietijoje perdirbta kraujo plazma

Iš Lietuvos kraujo donorų plazmos Vokietijoje pagaminti preparatai gelbėja tik mūsų šalies pacientus.

Lietuvos ligonius pirmą kartą pasiekė iš tautiečių donorų kraujo plazmos Vokietijos gamykloje paruoštas albuminas.

Šis preparatas pacientams ypač padeda esant įvairioms šoko formoms, nudegimams, jis atkuria cirkuliuojančio baltymo kiekį.

„Sėkmingas mūsų šalies kraujo donorų plazmos perdirbimas Vokietijoje ir preparatų tiekimas Lietuvos ligoninėms yra svarbus žingsnis. Nuo šiol Lietuva turės savo aukštos kokybės, geros gamybos praktikos reikalavimus atitinkančius preparatus“, - sakė sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas.

Reikėtų sunaikinti

Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas džiaugėsi bendradarbiavimu su Vokietijos gamykla.

Jo teigimu, Lietuvai pačiai įsirengti ir eksploatuoti plazmos perdirbimo (frakcionavimo) įmonę būtų ekonomiškai nuostolinga.

Todėl vežti kraujo plazmą į Vokietiją ir ten ją perdirbti yra puiki išeitis ir galimybė padėti Lietuvos pacientams, nes priešingu atveju neperdirbtą plazmą tektų sunaikinti.

- Kas yra kraujo plazma ir kam ji tinkama naudoti?

– Skystoji kraujo dalis vadinama plazma. Ji išgaunama skirstant kraują į komponentus.

Visame pasaulyje šviežiai šaldyta plazma naudojama dviem tikslams – ligoniams gydyti ir perdirbti (frakcionuoti) į kraujo preparatus: albuminą, krešėjimo faktorius, imunoglobuliną.

Į preparatus perdirbama tik ta plazma, kuri lieka nepanaudota klinikiniams tikslams. Lietuvoje iš donorų kraujo paruošiama apie 18-19 tonų plazmos. Ligoninėse sunaudojama tik apie 30 proc. šio kiekio, - sakė V.Kalibatas.

- Kas būtų, jei neperdirbtume šviežiai šaldytos plazmos?

– Pasibaigus galiojimo laikui ją tektų sunaikinti.

Didelės investicijos

- Kiek laiko ir kur laikoma plazma prieš ją išvežant į Vokietiją?

– Šviežiai šaldyta plazma laikoma Nacionaliniame kraujo centre, kol suformuojama siunta, kurios dydis svyruoja nuo 2,5 iki 3 tonų. Siunta rengiama pagal perdirbėjo - Vokietijos Raudonojo Kryžiaus plazmos perdirbimo gamyklos - geros gamybos praktikos reikalavimus.

- Kodėl ji vežama į Vokietiją?

– Kraujo preparatų gamyba buvusiame Vilniaus kraujo centre (nuo 2004 m. – NKC) iš kraujo plazmos buvo nutraukta, nes plazmos perdirbimo procesas – frakcionavimas – neatitiko Geros gamybos praktikos (GMP) reikalavimų, įvardintų Europos Sąjungos direktyvose, kituose dokumentuose.

1999 m. buvo paruošta ir Sveikatos apsaugos ministerijai pateikta Vilniaus kraujo centro plazmos perdirbimo gamyklos atnaujinimo investicinė programa, kurios sąmata tuometinėmis kainomis siekė daugiau nei 40 mln. litų. Tačiau šie pinigai buvusiam Vilniaus kraujo centrui nebuvo skirti.

Net dvi Sveikatos apsaugos ministerijos komisijos nagrinėjo šį klausimą ir nusprendė vadovautis tarptautine patirtimi - investicijos į tokią gamyklą Lietuvoje būtų nuostolingos. Jos atsipirktų, jei Lietuvoje per metus būtų perdirbama ne mažiau kaip 100 tonų plazmos, o dabar Lietuvoje nepanaudotos plazmos lieka tik 12-14 tonų.

Net tokioms šalims kaip Kanada, Norvegija, Suomija ir Švedija ekonomiškiau plazmą perdirbti kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, Norvegija plazmą perdirbti veža į Šveicariją, Kanada – į JAV. Panašaus į Lietuvą ekonominio išsivystymo valstybės – Lenkija, Estija, Latvija, Slovėnija – plazmos perdirbimo gamyklų savo šalyse taip pat neturi.

Todėl buvo nuspręsta ne atnaujinti plazmos perdirbimo gamyklą Lietuvoje, o vežti plazmą perdirbti į užsienį.

Keturi preparatai

- Kada plazmą imta vežti į Vokietiją ir kiek jos ten jau išvežta?

– Šiuo metu jau išvežta apie 20 tūkst. tonų plazmos.

Plazma buvo pradėta vežti 2005 metų viduryje. Vokietijos Raudonojo Kryžiaus plazmos perdirbimo gamykla pasirinkta, kai laimėjo atvirą konkursą. Ši įmonė laikoma viena iš geriausių gamintojų šioje srityje, užtikrinanti itin aukštą pagaminto produkto kokybę. Ši plazmos perdirbimo gamykla priklauso Vokietijos Raudonajam Kryžiui ir yra nekomercinė įstaiga.

- Ką iš plazmos pagamina ir kur naudojami šie preparatai?

– Dabar plazma perdirbama į 4 preparatus: albuminą, imunoglobuliną, VIII krešėjimo faktorių, protrombino kompleksą.

Albuminas – kompleksinio veikimo žmogaus kraujo plazmos preparatas, skiriamas vartoti esant įvairioms šoko formoms, nudegimams, atkurti cirkuliuojančio baltymo kiekį.

Imunoglobulinas vartojamas sergant sunkiomis virusinėmis infekcijomis, skirtas stiprinti imuninę sistemą.

VIII krešėjimo faktorius vartojamas kraujavimui gydyti ir profilaktikai, taip pat skiriamas gydyti ligonius, sergančius hemofilija A (įgimtas VIII krešumo faktoriaus nepakankamumas).

Protrombino kompleksas naudojamas kraujavimų profilaktikai ir gydymui.

- Koks tokių kraujo preparatų poreikis Lietuvoje?

– Šių preparatų poreikis Lietuvoje didelis, tad visi perdirbti preparatai bus sunaudoti mūsų šalyje. O protrombino kompleksą ir VIII krešėjimo faktorių dar reikės pirkti papildomai, nes perdirbtos plazmos neužteks patenkinti visą kraujo preparatų poreikį.

- Kiek ir už ką mūsų šalis moka Vokietijai? Gal Vokietija moka ir mums?

– NKC moka Vokietijos Raudonojo Kryžiaus plazmos perdirbimo gamyklai už plazmos perdirbimą į kraujo preparatus (frakcionavimą).

Vokietijos įmonė Nacionaliniam kraujo centrui pinigų nemoka.

Visi preparatai, pagaminti iš NKC surinktos plazmos, grįžta į Lietuvą, užsienyje jie nerealizuojami. Vokietijoje pagamintus preparatus iš NKC surinktos plazmos realizuoti gali tik NKC.