Nei sėdimas, nei stovimas darbas biure neatstoja fizinio aktyvumo

Vis tik specialistai sako, kad darbas visą laiką stovint taip pat nėra išsigelbėjimas, o tik judėjimas gali padėti sumažinti ilgo darbo prie kompiuterio – sėdint ar stovint – pasekmes.

Draudimo bendrovės „Ergo“ Lietuvoje Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė sako, kad biurų darbuotojai yra viena iš dažniausiai sveikatos draudimo sumas medicininėms ir sveikatingumo paslaugoms panaudojančių gyventojų grupių. Pagrindiniai jų nusiskundimai – stuburo ir sprando, kojų skausmai, kraujotakos ir širdies problemos.

„Įvairių medicininių konsultacijų, tyrimų ir net operacijų, kurios reikalingos su nejudriu darbu  susijusioms ligoms gydyti, apdraustiesiems kasmet prireikia dažniau. Be to, į gydytojus kreipiasi vis jaunesni asmenys. Vieni iš dažniausių sutrikimų, kuriais skundžiamasi yra kojų venų ligos. Jos būna susijusios ne tik su sėdimu, bet ir su savotiška mada tapusiu stovimu biuro darbu“, – sako A. Kupliauskienė.

Į gydytojus kreipiasi vis jaunesni asmenys. Vieni iš dažniausių sutrikimų, kuriais skundžiamasi yra kojų venų ligos.

Draudimo ekspertės teigimu, pastaruoju metu išaugo gyventojams atliekamų kojų venų operacijų skaičius. Jos taip pat atliekamos vis jaunesniems gyventojams – kartais dar neturintiems nė trisdešimties. Tai gali būti sietina tiek su sėdėjimu ilgą laiką, tiek su nesaikingu darbu stovint.

Ortopedo Tomo Vorobjovo teigimu, visą dieną dirbti stovint jokiu būdu nėra rekomenduojama. Ilgą laiką būnant stovimoje padėtyje yra stipriai apkraunami nugaros raumenys, kryžkaulis, o ilgo stovėjimo nejudant poveikis organizmui yra panašus į ilgo sėdėjimo.

„Ilgai ir be pertraukų stovint didelis krūvis, be abejo, tenka ir žmogaus kojoms, todėl taip dirbant ilgainiui galima susidurti su kraujagyslių, kojų venų problemomis. Nugaros ir kaklo skausmai taip pat yra labai tikėtinas ilgo stovėjimo palydovas. Sėdėjimą prie kompiuterio visiškai pakeisti stovėjimu tikrai nėra jokia išeitis“, – sako T. Vorobjovas.

Vis tik darbo stalai su reguliuojama padėtimi, anot gydytojo, gali būti naudingi, nes kas tam tikrą laiko tarpą keisti savo kūno padėtį dirbant yra geriau nei visą laiką būti vienoje padėtyje.

„Manoma, kad sėdimoje ar stovimoje padėtyje žmogaus kūnui yra patogu išbūti maždaug 45-60 minučių. Stovint ar sėdint ilgiau imama jausti diskomfortą. Dėl to kūno padėtį dirbant, jei įmanoma, pravartu keisti maždaug tokiais laiko intervalais. Vis tik tai taip pat neatstoja judrumo, fizinio aktyvumo, kurio reikėtų siekti kuo daugiau. Nesvarbu, ar dirbama stovint, ar sėdint, reikia reguliariai daryti pertraukėles, prasijudinti, pasivaikščioti, o laisvalaikį stengtis leisti aktyviai, sportuoti“, – sako gydytojas ortopedas.