- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kraujo donorams vis rečiau prašant 12 eurų kompensacijos, šiemet neatlygintinai donorystei propaguoti numatyta 1,242 mln. eurų – daugiausiai per pastaruosius septynerius metus.
Santaros klinikų kraujo centras pernai donorams išmokėjo 1824 eurus (už 0,5 proc. donacijų), užpernai – 2832 eurus (už 0,9 proc.), o 2020-aisias – 4548 eurus (už 1,6 proc.) kompensacijų. Kauno klinikų kraujo centras 2020 metais žmonėms išmokėjo 228 eurus, o Nacionalinis kraujo centras tokių kompensacijų kelerius metus nemokėjo.
12 eurų kompensacija mokama pageidaujantiems gauti lėšų kelionei į įstaigą bei papildomam maitinimui.
Santaros klinikų kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė BNS paaiškino, kad kompensacijos donorams buvo mokamos, nes skubiai reikėjo trumpo galiojimo kraujo komponentų.
„Sprendimas buvo priimtas, siekiant išvengti šių trumpo galiojimo kraujo komponentų stygiaus“, – BNS tvirtino L. Kryžauskaitė.
„Nuolatinių trombocitų donacijos, už kurias sumokėtos kompensacijos, yra prilyginamos neatlygintinoms donacijoms“, – pridūrė ji.
Kauno klinikų Kraujo centro vadovė Diana Remeikienė BNS teigė, kad donorai kompensacijų jau nebeprašo: „Tų 12 eurų negali vadinti kompensacija. Nuo senų laikų suma likusi“.
Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas BNS sakė, kad nuo 2018 metų kompensacijų nemokėjo: „Niekas neprašė. (...) Kraujo donorystė yra gerumo aktas“.
Nuolatinių trombocitų donacijos, už kurias sumokėtos kompensacijos, yra prilyginamos neatlygintinoms donacijoms.
Pasak D. Gutausko, kai už kraujo donorystę mokama, tuo susivilioja turintys priklausomybių, socialiai pažeidžiami gyventojai.
Tuo metu valstybės skiriamos lėšos propaguoti neatlygintiną donorystę auga, nes daugėja kraujo donacijų.
D. Gutauskas prognozuoja, kad šiemet centre kraujo gali būti duota daugiau negu 70 tūkst. kartų, pernai – 68 tūkst. Vien pirmąjį ketvirtį duoti kraujo atėjo 2 tūkst. daugiau naujų donorų nei pernai tuo pačiu metu.
Kauno klinikų Kraujo centro vadovė D. Remeikienė tvirtino, kad šiemet tikimasi 14-15 tūkst. donacijų, pernai jų buvo apie 13,5 tūkst. Anot jos, maždaug trečdalis kraują davusių žmonių yra nauji donorai.
„Didelę kraujo dalį gauname išvykose. Jeigu būtų tik tiek kraujo, kiek paimama iš tų žmonių, kurie ateina į centrą, tikrai jo trūktų“, – pabrėžė D. Remeikienė.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai donorams iš viso išmokėta 1,8 tūkst. eurų kompensacijų, užpernai – 2,8 tūkst. eurų, 2020-aisiais – 4,8 tūkst. eurų, 2019-aisiais – 11 tūkst. eurų, 2018-aisiais – 16,3 tūkst. eurų, o 2017-aisiais – beveik 48 tūkst. eurų.
Neatlygintinai donorystei propaguoti pernai buvo skirta maždaug tiek pat, kiek 2017-2019 metais, – 1,152 mln. eurų, dėl pandemijos 2020 metais finansavimas mažėjo iki 954 tūkst. eurų, o užpernai vėl viršijo 1 mln. eurų.
Iš šių lėšų Nacionaliniam kraujo centrui, Santaros klinikų ir Kauno klinikų kraujo centrui padengtos išlaidos, susijusios su donorystės propagavimu žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, visuomenės švietimu ir informavimu, donorų ir organizacijų, kuriose jie dirba skatinimu, jų pagerbimu.
Dalis lėšų skiriama patalpų išlaikymui, įrangos atnaujinimui, informacinių technologijų diegimui, maistui, papildams, vitaminams, papildomiems su donoryste susijusiems sveikatos patikrinimams ir tyrimams. Nacionalinis kraujo centras šiemet iš šių lėšų planuoja įsigyti specialų autobusiuką vykti pas donorus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kokią įtaką mūsų imunitetui daro naudojama kosmetika?
Kosmetika gali turėti įtakos imunitetui. Natūralūs produktai ir cheminės medžiagos siekiant stiprinti imunitetą. Kokias priemones rinktis. ...
-
Žmonija susiduria su dar viena sunkiai valdoma pandemija10
Pasaulio ekspertai sako, kad jau kurį laiką žmonija susiduria su dar viena sunkiai valdoma pandemija – akių pandemija, nes visų mūsų rega prastėja ir su tuo susiduria vis jaunesni visuomenės nariai. Kaip su tuo kovoti, kuo tai gresia ir kaip efe...
-
Politikai žeria pažadus dėl naujųjų vaistų ligoniams – ryžto dar neregėti1
Pagal inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuva velkasi visų Europos valstybių uodegoje: iš 167 inovatyvių vaistų, registruotų 2019–2022 metais, šių metų pradžioje buvo kompensuojama vos 14-a, tuo tarpu ES šalių vidurkis &nda...
-
Po atgarsį sukėlusios istorijos Klaipėdos vaikų ligoninėje atliks medicininį auditą10
Jaunos mamos išgąstis, dėl kūdikio išlietas socialiniuose tinkluose, sukėlė įvairių reakcijų. Tai tapo ir pretekstu Klaipėdos vaikų ligoninėje atlikti medicininį auditą. Juo tikimasi išsiaiškinti, ar šiuo metu Ka...
-
Ligonių kasos gydymo įstaigomis už viršsutartines paslaugas sumokėjo įspūdingą sumą3
Valstybinė ligonių kasa (VLK) bendrai visoms Lietuvos gydymo įstaigoms už per pirmąjį šių metų pusmetį pacientams suteiktas viršsutartines paslaugas sumokėjo 94 mln. eurų. ...
-
Naujame Magnetinio rezonanso tyrimų centre – dar tikslesni tyrimai5
Kauno miesto poliklinikos (KMP) Kalniečių padalinyje rugsėjo 10-ąją duris atvėrė naujas Magnetinio rezonanso tyrimų centras. Nuo šiol čia magnetinio rezonanso tyrimai atliekami vienu naujausių ir tiksliausių aparatų, o tai ypač svarbu tiksl...
-
Vilniuje – pirmosios pagalbos festivalis: vaikų lauks edukaciniai žaidimai1
Prekybos centro „Europa“ aikštėje Vilniuje ketvirtadienį vyks antrą kartą organizuojamas pirmosios pagalbos festivalis. ...
-
Siūloma trumpinti eiles pas medikus: apeliuos į pacientų atsakomybę?10
Siekiant mažinti eiles pas sveikatos priežiūros specialistus, siūloma apeliuoti į pacientų atsakomybę, kad šie praneštų apie savo neatvykimą, peržiūrėti administracinę naštą, siuntimų ir receptų išrašymo, regi...
-
KUL tikina, kad skubios pagalbos skyriaus Palangoje neuždarys: pateikė pasiūlymą3
Palangos miesto vadovybei prakalbus apie tai, kad po kurorto ligoninės sujungimo su Klaipėdos universiteto ligonine (KUL) savivaldybėje gali nebelikti skubiosios pagalbos paslaugų, KUL vadovai ramina, kad greitosios pagalbos skyriaus įstaigoje uždaryti n...
-
Apribojo KUL vadovo teises vienašališkai priimti įstaigos išlaidas didinančius sprendimus13
Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) bendru sutarimu nusprendė apriboti įsiskolinusios Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovo teises vienašališkai priiminėti įstaigos išlaidas didinančius sprendimus. Kaip komiteto posėdy...