Mokslo perversmas embriologijoje

  • Teksto dydis:

Dar, atrodo, visai neseniai mokslinei fantastikai galėjome priskirti filmus, kuriuose buvo demonstruojama gyvybės užuomazga ir vystymasis. Dabar tai realybė, o naujausi technologiniai pasiekimai embriologijos srityje beveik leidžia garantuoti stebuklą tiems, kurių gyvenimo tikslu tampa susilaukti vaikelio.

Naujausios tendencijos

Statistika nesikeičia jau keletą metų – Europoje maždaug kas penkta pora negali susilaukti vaikų. Ši problema dažnai sprendžiama taikant pagalbinio apvaisinimo metodus. Vienas iš būdų yra apvaisinimas mėgintuvėlyje: embrionai auginami inkubatoriuje ir perkeliami į moters gimdą.

"Vaisingumo klinikos" embriologas Paulius Sakalauskas mini naujausias pasaulines tendencijas. "Pasaulinių tendencijų embriologijos srityje naujienų sąraše pirmauja "time-lapse", arba laiko tėkmės metodas. Tačiau karščiausia naujiena – PGS, t.y. preimplantacinė genetinė analizė naudojant naujausios kartos DNR sekvenatorių", – dėstė P.Sakalauskas.

Visa tai nauja ir visa tai Lietuvoje. "Time-lapse", arba periodinio fotografavimo metodas leidžia stebėti embrionų vystymąsi bet kuriuo momentu, implantavimui atrenkant tik pačius geriausius embrionus. "Vaisingumo klinika" – vienintelė Lietuvoje turi šį embrionų inkubatorių.

Stebėjimo kontrastas

Paprastuoju būdu auginami embrionai taip pat auga inkubatoriuje, tačiau stebimi pro mikroskopą. Stebėjimui embrionai būna išimami iš inkubatoriaus. Tai specialistai paprastai daro du kartus per dieną, tad kol perkeliami į motinos gimdą apžiūrimi gal dešimt kartų.

P.Sakalauskas išdėsto skirtumą tarp paprasto ir "time-lapse" metodų: "Time-lapse" metodu mes gauname iš nuotraukų padarytą vaizdo medžiagą. Nufotografuota būna 2000 kartų ir daugiau per visą embriono augimo laikotarpį, tai leidžia mums stebėti embrioną bet kuriuo jo vystymosi etapu, neišimant embriono iš inkubatoriaus."

Naudodami senuosius metodus pagal morfologines ląstelių charakteristikas embriologai atrenka potencialiai geriausius.

"Pagrindinis pranašumas, kad ši technologija leidžia auginti embrionus neišimant jų iš inkubatoriaus. Tai nulemia jų kokybę ir padeda juos atrinkti", – aiškino embriologas. Mėgintuvėlyje užsimezgusiai gyvybei sukurta nesikeičianti aplinka, vadinasi, jis nepatiria jokio streso. Streso ir bet kokių kitų pokyčių įtaką net ir natūraliai užsimezgusiai gyvybei mokslininkai įrodė ne kartą.

Gilyn į pradžią

P.Sakalauskas, neslėpdamas džiaugsmo, prakalbo apie svarbiausią pasaulinę naujieną embriologijos srityje. PGS – preimplantacinė genetinė analizė, naudojant naujausios kartos DNR sekvenatorių. "Pagrindinė problema auginant embrionus laboratorijose yra ta, kad apie 50 proc. jų yra genetiškai pakitę. Stebėdami jų vystymąs, mes nematome jų genetinės struktūros, galime vertinti tik išorinius morfologinius požymius. Kartais, net jeigu embrionas morfologiškai atrodo normalus, ištyrus jį paaiškėja, kad jis genetiškai pakitęs", – aiškino P.Sakalauskas.

PGS metodas – tai dar vienas mokslinis technologinis šuolis. Kokią informaciją embriologams suteikia PGS? Embrionui daroma biopsija, paimamos kelios ląstelės ir, ištyrus jų DNR, gaunamas atsakymas, pagal kurį matoma, ar tai genetiškai teisingas embrionas, ar ne.

"Tai yra nauja ir brangi technologija. Tačiau mes Lietuvoje ją jau įsisavinome ir taikome. Tai darome pirmieji ir tikimės geriausių rezultatų. Sujungus šiuos "time-lapse" ir PGS metodus pastojimo procentas būna gana didelis", – apie didelę pažangą kalbėjo P.Sakalauskas.

Tikroji kokybė

Embriologas P.Sakalauskas neabejoja, kad PGS – atsakymas apie embriono genomą garantuoja tikrąją kokybę. Auginami visi paciento embrionai, gauti vieno pagalbinio apvaisinimo ciklo metu. Visi auginami "time-lapse" metodu ir išrenkamitik vienas ar du, kurie perkeliami į gimdą.

"Mūsų tikslas šią procedūrą siūlyti tiems pacientams, kuriems jau yra anksčiau nepavykę vienas ar keli dirbtinio apvaisinimo ciklai, arba vyksta dažni persileidimai. Gali būti, kad persileidimai įvyksta būtent dėl netinkamų genetinių embriono charakteristikų. Atrinkdami genetiškai geriausią embrioną mes gerokai padidiname įsitvirtinimo tikimybę", – apie embriologijos mokslo progreso naudą aiškino P.Sakalauskas.

Kai pasirinkimas ir patirtis perduodama

Gydytojo profesija – viena iš nedaugelio, kuri tampa giminės profesija iš kartos į kartą. Vaisingumo klinikoje irgi dirba dviejų medikų dinastijų atstovai. 15-os metų veiklos sukaktį mininčios "Vaisingumo klinikos" politika – perduoti patirtį jauniems ir gabiems specialistams.

Pasirinkimo kelias

Vaikystėje nuolat girdimi tėvų ir svečių pokalbiai apie mediciną, diskusijos apie gydytojo pašaukimą, įgūdžius, tobulėjimą dažną vaiką įsuka taip, kad jokio kito pasirinkimo, rodos, ir negali būti. To neneigia ir tik patvirtina gydytojai, nuėję savo tėvų pramintais keliais.

"Gydytojai ne tik mama ir tėtis. Aš, galima sakyti, ketvirtos kartos gydytojas", – šyptelėjo dr. Marius Diržauskas, gydytojas akušeris-ginekologas. Jo tėtis Virginijus Diržauskas beveik nuo pat "Vaisingumo klinikos" įkūrimo čia darbuojasi ir tvirtina, kad moterį turi supti paslapties šydas. "Vaisingumo Klinikoje" Klaipėdoje dabar jau darbuosis ir tėtis, ir sūnus.

"Vaikystėje visi pokalbiai šeimoje sukosi apie mediciną, man tai buvo įdomu, tad net nebuvo svarstyta apie kokią nors kitą profesiją", – nedvejodamas išdėstė M.Diržauskas. Panašią pradžią mini ir gydytoja akušerė-ginekologė Andrė Amšiejienė gydytojų Audronės ir Algirdo Usonių dukra.

"Aš gal aštuntoje klasėje sugalvojau, kad noriu studijuoti mediciną. Iš pradžių tėvai mane atkalbinėjo. Mama sakė, kad vargšai tie gydytojų vaikai – nemato kito kelio. Atkalbinėjo, bet kai pamatė, kad esu rimtai apsisprendusi, tai palaikė", – prisiminė A.Amšiejienė.

Akušeriui-ginekologui Tomui Lūžai, priešingai nei kolegoms, teko rinktis tarp muzikos ir medicinos, o ir gydytojų šeimoje nebuvo. "Mokslai sekėsi gerai. Stojau ir įstojau. Niekada nesigailėjau dėl šio pasirinkimo", – toks "Vaisingumo klinikos" Vilniuje specialistų gretas papildžiusio T.Lūžos kelias.

Viliojančios platumos

"Kodėl akušerija-ginekologija? Taip susiklostė, kad mokantis teko daug gilintis į šią sritį. Be to, tai labai plati sritis. Pradedant chirurgija ir tęsiant iki onkologinių ligų", – motyvavo T.Lūža.

Atrodo, kad šešeri studijų metai tvirtai nusprendusiesiems pasukti į mediciną neturėjo jokios įtakos renkantis specialybę. "Jau stodama į mediciną žinojau, kad noriu tokios kaip mano mamos specialybės, todėl per daug nebegalvojau. Gal dėl vaikiško žavėjimosi mama, kai apsisprendžiau būti gydytoja, žinojau, kad būsiu tokia kaip ji", – pasakojo A.Amšiejienė, pradėjusi dirbti "Vaisingumo klinikoje" Vilniuje ir tapusi mamos kolege.

M.Diržauskas atviravo, kad pasukti tėvo pėdomis paskatino ir kiti dalykai. "Renkantis specializaciją būtent ši pasirodė įdomi ir daugiaprasmė. Čia yra ir chirurgija, ir nevaisingumas, ir endokrinologija, tiksliau – toks didelis gretimų specialybių mišinys", – aiškino M.Diržauskas.

Daugiau pozityvumo

Visus šiuos, dar ir kitose darbovietėse dirbančius jaunus gydytojus jungia darbas "Vaisingumo klinikoje". "Šitas darbas kitoks. Labai specifinis. Matant, kaip gimsta kūdikis, kaip džiaugiasi jo tėvai, negali nejaudinti daktaro. O kai žinai, kad tiems žmonėms sunkiai sekėsi, kad jie turėjo nueiti ilgą kelią, kol susilaukė to vaikelio, atrodo, kad jie dar labiau džiaugiasi ir vertina", – aiškino Santariškių klinikose Akušerijos skyriuje dirbanti A.Amšiejienė.

Jai pritarė ir M.Diržauskas: "Kiekviena moteris yra unikali ir prie kiekvienos prieiti reikia skirtingai." Abu gydytojai sutarė, kad į "Vaisingumo kliniką" dirbti atėjo norėdami perimti savo tėvų patirtį.

T.Lūžas šyptelėjo, kad svajonės kartais pildosi: "Mane pakvietė čia dirbti, o tai didžiausia ir moderniausia nevaisingumo gydymo įstaiga." 2000 m. liepos mėnesį Vilniuje pradėjusi savo veiklą "Vaisingumo klinika" Lietuvoje turi padalinius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jau gruodžio mėnesį kauniečiams klinika atvers duris naujose patalpose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių