Mokslininkai siūlo steigti konsorciumą COVID-19 genomo tyrimams

  • Teksto dydis:

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai siūlo steigti konsorciumą COVID-19 genomo tyrimams.

„Viruso genomo tyrimai – strateginis klausimas. Kalbame apie COVID-19 epidemiologinės situacijos diagnostiką ir prognozavimą. Jau laukti negalima“, – teigia  LSMU prorektorius studijoms profesorius Kęstutis Petrikonis, dirbantis ir prezidento suburtoje Sveikatos ekspertų taryboje.

Anot jo, ši problema Sveikatos ekspertų taryboje keliama šešias savaites.

Siūloma, kad nuolatinę koronaviruso stebėseną šalyje galėtų vykdyti genomo tyrimus jau atlikusių institucijų konsorciumas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto, Kauno klinikų, Santaros klinikų ir kt.

Mokslininkų teigimu, šiuo metu SARS-CoV-2 genomo tyrimai vyksta tik mokslininkų iniciatyva, nes nėra nei tokių tyrimų strategijos, nei jiems skirto finansavimo, nei procesų valdymo tvarkos.

Lietuvos mokslo tarybos finansuotas projektas baigtas, visi jo darbai atlikti.

Tokios problemos turėtų būti sprendžiamos Vyriausybės lygiu, subūrus specialistus.

Pasak LSMU prorektorės mokslui Vaivos Lesauskaitės, kalbant apie artimiausią COVID-19 genomo sekoskaitos tyrimų ateitį Lietuvoje, daugiausia klausimų kelia tyrimų finansavimas ir visų procesų vadyba.

„Tokios problemos turėtų būti sprendžiamos Vyriausybės lygiu, subūrus specialistus, turinčius šiai sričiai reikiamų kompetencijų ir patirties“, – teigiama LSMU pranešime.

V. Lesauskaitė priminė, kad koronavirusas atkeliavo iš gyvūnų, tad būtina tirti ir jų genomą.

„(...) svarbu nepamiršti ir gyvūnų koronaviruso genomo tyrimų – tai patvirtino užsikrėtimų proveržiai audinių ūkiuose. Gali atsirasti ir kitų užsikrėtusių gyvūnų – o LSMU galime skubiai atlikti jų genomo sekoskaitą, stebėti sergamumą, atlikti visus reikiamus tyrimus“, – tvirtino profesorė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sausio pradžioje žurnalistams sakė, kad Vyriausybė svarsto finansuoti koronaviruso genomo sekos tyrimus, kad būtų nustatomos viruso mutacijos.

Ji pripažino, kad tai daryti yra labai svarbu, tačiau teigė, jog sprendimų nėra, nes dar diskutuojama, kuriuo keliu eiti, – ar skubiai finansuoti pavienius tyrimus, ar tai daryti dideliu mastu ir sistemingai.

Lietuvos mokslininkai yra pranešę apie du atliktus tyrimus, ieškant vadinamosios britiškososios COVID-19 atmainos. Nei Kaune, nei Vilniuje „rūpestį keliančios“ B.1.1.7 viruso atmainos nenustatyta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių