„Apsinuodijimas žalsvąja musmire – labai klastingas, nes simptomai pasireiškia palyginti vėlai, po šešių valandų. Kai simptomai pasireiškia, toksinai jau būna patekę į kepenis ir sunaikinę daugumą ląstelių. Vienintelis dalykas, kas dar gali išgelbėti pacientą, kepenų transplantacija, kitaip išgyventi – jokių šansų“, – šnekėjo gydytojas Christophas Spechtas.

Tokio apsinuodijimo simptomai: stiprūs pilvo skausmai, viduriavimas ir vėmimas. Tačiau kodėl grybautojai vis apsirinka?

„Jų taip pat būna be žalsvos spalvos – balkšva kepurėle. Tuomet jį galima supainioti ir su kitais grybais“, – kalbėjo grybų ekspertė Sabine Mengel.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jie negali ilgai laukti organo, kitaip mirs.

Reikėtų vengti grybų, kurių apatinėje pusėje yra sijonėlis, koto apačioje sustorėjimas, išnara, iš jos ir atsiranda sijonėlis. Tai – pavojaus ženklas, kad gali būti žalsvoji musmirė. Net užkietėjusiems grybautojams ne pro šalį atnaujinti žinias grybavimo seminare.

O vienoje iš Vokietijos ligoninių gydomiems trims vaikams – per vėlu. Jie jau laukia kepenų persodinimo.

„Tai skubus atvejis, todėl jie transplantacijos sąrašo viršuje. Jie negali ilgai laukti organo, kitaip mirs“, – teigė gydytoja Elke Lainka.

Nepilnamečių gyvybę gydytojai stengiasi žūtbūt palaikyti, rasti tinkamą donoro organą trunka bent dvi–tris savaites.