Liga dažnai užklumpa netikėtai – tarsi liūtis iš giedro dangaus, kai jai visiškai nepasiruošta. Pasak medikų, galimybė ligą pastebėti anksti yra, tačiau moterys prevenciniais tyrimais naudojasi pernelyg pasyviai.
Medikai taip pat pabrėžė, jog pacientėms reguliariai primena apie krūtų patikrą moterims nuo 45 iki 74 metų. Mamogramą rekomenduojama atlikti kartą per dvejus metus.
„Deja, Lietuvos tikslinėje grupėje, moterų ankstyvosios diagnostikos programoje, dalyvauja tik apie 50 proc.“, – teigė Nacionalinio vėžio centro direktorius Valdas Pečeliūnas.
Pagal europinį standartą prevenciniuose tyrimuose turėtų dalyvauti bent 70 proc. tikslinės grupės gyventojų.
„Moterys iki šios dienos bijo tikrintis prevenciškai“, – neslėpė Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė.
Tiesa, baimės kyla dėl kelių priežasčių.
„Vienas iš tokių argumentų – skauda ir geriau nežinoti“, – kalbėjo A. Bružienė.
Tačiau, anot pašnekovų, momentinis tyrimo skausmas, palyginti su gydymu, nublanksta ir visai išnyksta prieš tragiškas baigtis.
„Galėtume sumažinti mirčių skaičių, kuris šiuo metu siekia apie 500 atvejų per metus“, – tvirtino V. Pečeliūnas.
Taigi ši liga kasmet nusineša beveik penkis kartus daugiau gyvybių nei Lietuvos keliuose per avarijas žūsta žmonių. Negana to, pažengusios ligos gydymas valstybei tampa milžiniška finansine našta.
„Jei pažengusi stadija – kainuoja šimtus tūkstančių eurų, nes labai brangūs vaistai“, – aiškino A. Bružienė.
Kas lemia tokį pasyvumą prevenciniuose tyrimuose – ar atsakomybė tenka pačioms moterims?
„Neabejotinai reikėtų didesnio šeimos gydytojų įsitraukimo“, – sakė V. Pečeliūnas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Buvo tokių atsiliepimų, kad šeimos gydytojai kartais nepataria. Tai yra labai keista“, – teigė A. Bružienė.
Tačiau yra ir kita medalio pusė – dalis moterų apie būtinybę tikrintis nežino, o kai kurios sakė taip ir nesulaukusios kvietimų pasitikrinti.
„Kvietimų negauna apie 20–30 proc., bet daugiausia ne didžiųjų miestų gyventojos. Aišku, žmogiškas bendravimas yra patogiausias, nes žmogus pakviečiamas ir yra tikras, kad tai ne sukčiai, t. y. jam nereikia spausti nuorodų“, – tikino Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
Kai kurie medikai taip pat palaiko mintį, kad pirminis koordinatorius turėtų būti šeimos gydytojas ir jo komanda.
„Manome, kad galų gale bus siūlymas naudoti mišrią sistemą – tos, kurios per dvejus metus nepasitikrino, pereitų centralizuotai priežiūrai ir centrai kviestų“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Tiesa, yra dar viena idėja.
„Girdime, kad regionai galvoja apie mobilius mamografus, t. y. atvažiuoti iki vietos ir pakviesti moteris, kad pasidarytų tyrimą“, – pasakojo N. Čiakienė.
Be to, norima įtraukti ir jaunąją kartą, t. y. kad mokyklos taip pat įsitrauktų.
„Tai yra gyvenimo įgūdžių pamoka, tad galėtų mokyti vaikus“, – neslėpė A. Bružienė.
Lietuvoje jau dvejus metus veikia programa, kai onkologai atvyksta pas gimnazistus, o mokytojai sprendžia patys, kalbėti su vaikais tokia tema ar ne.
Anot pašnekovų, tokia informacija svarbi – ją būtų galima perteikti net darželinukams, su žinute, kad vėžio bijoti nereikia, reikia tik išmokti jį laiku pastebėti.
Naujausi komentarai