- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Saldumynai, kepiniai, desertai – per pandemiją išaugo šių produktų vartojimas. Vieni juos šlavė kepyklėlėse, kiti ėmė gaminti namuose. Saldumynuose žmonės esą rado nusiraminimą įtemptu laikotarpiu. Dabar matomos pasekmės – antsvoris, bloga savijauta, praneša LNK.
Artėsime prie amerikiečių
„Nutukimas atsiranda nuo maisto. Niekas nuo oro nenutunka“, – sakė gastroenterologas Vaidotas Urbonas.
Gastroenterologas ištyrė, kokią įtaką pandemija padarė vaikų sveikatai. Apklausus tėvus, auginančius mokyklinio amžiaus vaikus, paaiškėjo, kad kas ketvirtas vaikas Lietuvoje turi antsvorio arba yra nutukęs. Jei tendencijos nesikeis, esą artėsime prie amerikiečių, tarp kurių daug nutukusių.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Ryškius vaikų svorio pokyčius pastebėjo pedagogai, kai po karantino vaikai sugrįžo į mokyklas.
„Akivaizdžiai pamatėme, kad vaikai grįžo į mokyklą nelabai maloniai pasikeitę, t. y. supilnėję, į kūno kultūros pamokas ne visi noriai eidavo, visiems sunku išsijudinti, su nepasitenkinimu, paburbėjimais keliaudavo į tas kūno kultūros pamokas. Bet pora mėnesių – ir vėl po truputį atsistato“, – tikino Vilniaus E. Pliaterytės progimnazijos direktorius Gintaras Alfonsas Petronis.
Bet ne tik karantinas užaugino papildomus kilogramus. Nesveikas maistas, kitaip tariant, šlamštmaistis, valgymas sėdint prie ekranų, ilgas sudėjimas prie ekranų, jokio fizinio aktyvumo ir ėjimas vėlai miegoti – priežastys, kurios gali lemti nutikimą, o šis – begales komplikacijų. Pirmiausia, psichologinių.
Gastroenterologas sakė, kad stambesniems vaikams būdinga mažesnė savivertė arba atsiranda nepasitikėjimas, prasideda depresija.
Nutukimas atsiranda nuo maisto. Niekas nuo oro nenutunka.
„Klausėme darželio vaikų, pradinukų, kaip jie atsiliepia apie savo tokį bendraamžį. Aišku, mes rodėme nuotrauką (be abejo, ne bendraklasio nuotrauką). Klausėme: kaip jūs jį pavadintumėte? Vien tik neigiami epitetai: tešlius, nevėkšla, nevykėlis ir t. t. Ir jeigu tau kala visą dieną tokiais epitetais, čia ir suaugęs palūžtų“, – įsitikinęs V. Urbonas.
Daugėja sergančių vaikų
Kitos nutukimo komplikacijos – ligos, iki šiol kamavusios tik brandaus ar senyvo amžiaus žmones.
„Pavyzdžiui, antro tipo cukrinis diabetas. Anksčiau sakydavome: vaikai neserga. Dabar tokių vaikų yra. Kepenų uždegimas dėl suriebėjusių kepenų. Anksčiau sakydavome: gal yra pasaulyje keletas atvejų. Dabar tokių vaikų pilna, kada atsiranda kepenų uždegimas dėl to, kad jis nutukęs, ir suriebėjo kepenys. Įvairios kitos problemos, sakykime, širdies bei kraujagyslių ligos“, – tvirtino V. Urbonas.
Tyrimas atskleidė, kad daugiau nutukusių – tarp berniukų. Labiau antsvoris kamuoja vyresnius nei dešimties metų vaikus. Aiškėja, kad mažesni labiau klauso tėvų, o vyresnėliai dažniau patys sprendžia, ką valgyti. Deja, tėvai ir seneliai gali ne tik padėti, bet ir pakenkti vaikui – vieni maitindami, o kiti versdami laikytis dietų.
I. Gelūno / BNS nuotr.
„Tėveliai šiuo atveju turėtų nusiraminti. Atkreipti dėmesį reikia, negalima numoti ranka ir sakyti: praeis, čia hormonai, paauglystė, išaugsime. Ne, to neturėtų būti, bet neturėtų būti perdėto dėmesio vaiko nutukimui“, – kalbėjo specializuotos programos paaugliams su antsvoriu autorius Artiomas Šabajevas.
Specialistai sakė, kad draudimai iškreipia požiūrį į maistą ir dar labiau gali pakenkti.
„Atsiranda hormoniniai sutrikimai, kurie lemia, kad vaiko vystymasis sutrinka. Gali sutrikti tiek lytinis, tiek visas kitas“, – aiškino Santaros klinikų gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė.
Dietologė sakė, kad nutukimą galima įveikti. Pirma, jei tai liga – ją pripažinti ir gydyti. Antra, išimti iš raciono visus saldžius gėrimus. Trečia, valgyti daugiau daržovių (ne vaisių, o daržovių), panaikinti užkandžiavimus, vaiką pratinti valgyti virtuvėje prie stalo ir tam tikru metu. Ir numatyti vieną dieną per savaitę, kada laisvai galima valgyti saldumynus.
„Nei arbata su cukrumi, nei arbata su medumi, tuo labiau limonadai, sultys, gira. Tai yra pagrindiniai, ką vaikai labai mėgsta ir ką jie geria. Jei vaikas geria apie 0,5 litro saldintų gėrimų per dieną, išėmus šiuos gėrimus, per mėnesį galime gauti labai ženklų rezultatą – net -3 kilogramai“, – komentavo J. Parnatauskienė.
Bet svarbiausia, pabrėžė visi, kad sveikos gyvensenos nuostatų turi laikytis visi šeimos nariai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kone pusė infarktą patyrusių žmonių nuvežami ne į tą ligoninę: kodėl taip atsitinka?
Kone pusė infarktą arba insultą patyrusių gyventojų nuvežami ne į tą ligoninę. Ką dėl to daryti ir kaip situaciją spręsti, kalbama LNK reportaže su Seimo sveikatos reikalų komiteto nare (TS-LKD) Jurgita Sejoniene. Ji sako, kad situacija turėt...
-
Lietuvoje su ŽIV valdymu dirbantiems kabinetams baigiasi ES finansavimas
Žmogaus imunodeficito virusui (ŽIV) Lietuvoje egzistuojant jau keletą dešimtmečių, šalyje iki šiol nesukurta tinkama teisinė bazė jį valdyti, o žemo slenksčio kabinetų finansavimas iš Europos Sąjungos fondų baigsis &sca...
-
A. Dulkys lankėsi Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje: aptarė reformas5
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys bei viceministrė Danguolė Jankauskienė šiandien lankėsi Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL). ...
-
Kauno klinikų medikai mažojo paciento tėvams sugrąžino viltį
Mažasis Kauno klinikų pacientas Danas visai neseniai atšventė savo pirmąjį gimtadienį. Šiandien jis atrodo guvus, linksmas ir sveikas berniukas. Kaip teigia tėtis Svajūnas, iš šono stebint sūnų, net neatrodo, kad jis gal...
-
I. Šimonytė: siūlymas atsisakyti „amžinojo“ embrionų šaldymo – racionalus2
Nors premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad šiuo metu Seime svarstomas siūlymas koreguoti „amžinojo“ embrionų saugojimo nuostatas, paliekant 10-ties metų ribą, daliai visuomenės gali pasirodyti etiškai nepriimtinas...
-
COVID-19 statistika: 280 naujų atvejų, nė vienas žmogus nemirė2
Praėjusią parą nustatyta 280 naujų COVID-19 atvejų, nė vienas žmogus nemirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Galūnės amputacijos išvengti gali padėti minimaliai invazyvus gydymas
Pagrindine vyrų mirtingumo priežastimi Lietuvoje vis dar išlieka kardiovaskulinės ligos, kurioms priklauso ir periferinių arterijų liga. Respublikinės Panevėžio ligoninės gyd. intervencinis radiologas Mantas Buitkus teigia, jog mūsų vyrai yra...
-
Hipertenzija – liga, varginanti vis jaunesnio amžiaus žmones: kokie žalingi įpročiai didina grėsmę?
Aukštas kraujospūdis – vienas dažniausių Lietuvos gyventojus varginančių sveikatos sutrikimų. Gegužės 17-ąją, minint Pasaulinę hipertenzijos dieną, siekiama atkreipti ne tik ja sergančių, bet ir sveikų žmonių dėmesį – laik...
-
Gydytojai paneigė dešimt mitų, susijusių su organų donoryste
Viena jautriausių temų, apie kurias gali kalbėtis artimieji – tai organų donorystė. Tai sudėtinga tema, kadangi yra kalbama apie mirtį – artimo žmogaus praradimą. Nepaisant to, toks pokalbis yra labai reikalingas, kadangi nelaimės akimirk...
-
Hipertenzija – tylusis žudikas: kaip pastebėti ir apsisaugoti
Aukštas kraujo spaudimas, dar kitaip vadinamas hipertenzija, yra vienas dažniausių sveikatos sutrikimų visame pasaulyje. Ne išimtis yra ir Lietuva. Būtent širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis mūsų &scaro...